Šiandien draugija vienija profesionalus (virėjus, restoranų ir viešbučių savininkus) ir neprofesionalus, kurie pritaria draugijos dvasiai ir vertina gerą maistą ir vyną. Tarptautinė draugija veikia teritoriniu pagrindu – kuriami, vadinamieji, “Bailliage” – draugijos, kurios vienijasi miestų, apskričių, šalių pagrindu. Draugijos nariai susitikimų metu užsideda puošnias grandines, kurios yra pagrindinis skiriamasis ženklas. Susitikimai nevyksta tylomis – nariai komentuoja maistą, echanson – draugijos someljė pristato vynus.
Lietuvoje draugija veikia nuo pernai metų. Jos prezidentu yra paskirtas Romas Zakarevičius, echanson (vyno žinovės) vaidmenį atlieka Rasa Sužiedelienė. Draugijos atsiradimą iniciavo Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, tačiau nariais tapo nemažai lietuvių. Draugija kas du mėnesius susirenka į renginį. 2007 metų balandžio 29 dieną vyko eilinis Lietuvos “Chaîne des Rôtisseurs” susitikimas, kuriame svečių teisėmis lankėsi grupė Vokietijos Rotary klubo narių.
Susirinkę ponai buvo vaišinami (skliaustuose – vyno pavadinimas):
- Putpelės kiaušinis su skrudintu baziliku ir šafrano padažu (Baron de Ley Rioja DOC Blanco)
- Jūros velnio karpačijo su žaliųjų šparagų ir „Shiitake“ grybų salotomis, traškiu ‚Pata Negra“ kumpiu, patiekiamas su geltonaisiais vynuoginiais pomidorais ir skraidžuvės ikrais. (Hugel Cuvee Les Amours Pinto Blanc de Blanc Alsace AC)
- Speltos raviolis su žąsų kepenėlių paštetu ir briedžiukų padažu (Enate Cabernet Sauvignon Rosado Somontano DO)
- Šampano ir Kafyro laimų sorbetas
- Traškiai kepta antytės krūtinėlė su pavasarinėmis daržovėmis, baltaisiais šparagais, bulvių- juodųjų triufelių apkepu ir „Balzamico“ padažu (Farnese Casale Vecchio Montepulciano d‘Abruzzo DOC)
- Desertų trio: riešutinio šokolado putėsiai, citrinžolės skonio kremas „Brulee“ ir kokosų – šafrano ledais su tropinių vaisių padažais ir miško uogomis (Nachtgold Beerenauslese QmP Rheinhessen)
Donatas Baniulis – Radisson SAS viešbučio restorano vyriausias virėjas, vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis pristatė patiekalus, kurie buvo puikiai pagaminti. Tačiau stebint renginį nesuinteresuoto stebėtojo, atvykusio skaniai užkąsti sekmadienio vakarą, akimis, pasirodė, kad tarp maisto lygio ir vyno lygio yra neatitikimas vyno nenaudai. Teoriškai, gurmanų draugija turėtų ragauti gurmanišką maistą su retu, įdomu ir puikiai pritaikytu vynu. Tačiau šį kartą buvo pateiktas eilinis kasdieninis vynas.
Baron de Lay – malonaus gėliško, agrastų uogienės aromato vynas. Tačiau prie subtiliai prieskoninto kepto (!) putpelės kiaušinio jis buvo elementariai per saldus ir per paprastas. Norėjosi daugiau rūgšties, mažiau vaisiškumo arba bent agresyvesnio aromato (derinio įvertinimas- 3/5).
Analogiška situacija ir su jūros velnio karpačio – sūriu patiekalu. Salstelėjęs Hugel Les Amours, kuris kvepia prieskoniais, medumi, akcentavo save, o ne patiekalą (derinio įvertinimas- 3/5).
Šiek tiek geriau sutarė įspūdingas Prancūzijos Pietvakarių dvasia sukurtas Speltos raviolis su Enate Rosado (derinio įvertinimas - 3,5/5). Tačiau su patiekalu paragavus rūgštesnio Baron de Lay, išaiškėjo, kad čia reikia daugiau rūgšties. Rekomenduotume pabandyti ‚Pinot Noir‘ ar ‚Gamay‘.
Kepta antytė visa galva buvo geresnė už uogienišką Farnese Casale Vecchio. Derinys – neutralus (2,5/5), nepalieka jokio atsiminimo, su rūgštesniu Enate Rose – geriau (3/5).
Desertas labai įdomus - net ne skonio, o lytėjimo pojūčių burnoje gama. Todėl beveidis Nachtgold buvo nereikalingas, nes nieko nesugebėjo pridėti, tik desertui jau ir taip netrūkusio saldumo.
Įvertinus vyno kainas, ir nereikėjo tikėtis kažko daugiau už vidutinybes (kaina svyruoja 20-30 litų ribose; meniu net nebuvo nurodyti vyno derliaus metai). Tačiau sekmadienio vakaras ir išskirtinė gurmanų draugija leido tikėtis kažko daugiau. Draugijos nariai patys moka už vakarienę. Tačiau šį kartą maistui buvo skirta gerokai daugiau pinigų už vyną.
Analgiška situacija buvo stebima ir pernai per draugijos steigiamąją vakarienę „Stiklių“ restorane. Buvo geriami: Vignabaldo Grechetto Umbria IGT 2005, Ronchi San Giuseppe Sauvignon, Ronchi San Giuseppe Tokai Friulano, Campo Mazorral Gran Reserva 1999 – visi vynai iki 30 litų – geros kokybės, tačiau be charaterio, nuobodūs ir paprasti.
Ir Lietuvoje ir visame pasaulyje vynus, brangesnius nei 30 litų, vartoja nedidelė 2-7 % rinkos dalyvių dalis. Juos galima laikyti vyno vartotojų elitu. Gaila, kad “Chaîne des Rôtisseurs Vilnius Baillage“ į jų tarpą dar nepretenduoja. Nors „fine dining“ tik su geru maistu, bet be gero vyno sunku įsivaizduoti.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
