Ši neabejotinai garsiausia Šiaurės Ronos vyno zona minima nuo XIII amžiaus, kai čia jėgų atstatyti pasiliko kryžiaus žygyje sužeistas kunigaikštis Gasparas iš Sterimbergo. Ermitažo kalno viršūnėje jis gyveno kaip atsiskyrėlis (pranc. ermite), augino vynuoges, pastatė koplytėlę šv. Kristoforui. Šiandien koplytėlė priklauso „Paul Jaboulet Aine“ vyninei, o aplink ją augančius vynuogynus valdo „Chaputier“ vyninė. Tai du svarbiausi vyno gamintojai, pastaraisiais dešimtmečiais išgarsinę nedidelę 140 ha ploto apeliaciją pasaulyje. Tiesa, vynas čia daromas nuo seno, tačiau „Hermitage“ pavadinimu buvo pradėtas pardavinėti prieš keturis šimtus metų, o didžiausią tarptautinę šlovę pelnė, kai prasto derliaus metais juo buvo gerinami („hermitažinami“) Bordo klaretai. „Lafite Rothschild“ ūkio įrašai apie gerinimą „Hermitage“ vynu siekia net XIX a. vidurį. Manoma, kad dėl didžiųjų vyno gėrėjų britų iš „Hermitage“ pavadinimo dingo ir raidė „H“. Prancūzai ją rašo, tačiau netaria. Todėl „Hermitage“ užsienyje ilgainiui įgavo britams ir kitiems užsieniečiams priimtinesnę formą – „Ermitage“.
Ant Ermitažo šlaito leidžiama auginti tik raudonąsias ‘Syrah’ vynuoges ir baltąsias ‘Roussanne’ bei ‘Marsanne’. Pastarųjų galima dėti į raudonąjį vyną, tačiau retas vyndarys taip daro, raudonųjų ir baltųjų vynuogių maišymo tradicijos paliekamos šiaurėje esančiai Cote Rotie apeliacijai.
‘Syrah’ vynuogės labai mėgsta granitą, todėl vakarinėje kalno dalyje esantis „Les Bessards“ vynuogynas laikomas geriausiu vietovės terroir. Čia padarytas vynas – pats ilgaamžiškiausias, taniniškiausias, tamsiausias.
„L‘Hermite“ vynuogyne vyrauja lioso dirvožemis, todėl čia daromi minkštesni vynai.
„Les Beaumes“ vynuogynas auga kalkakmenio ir geležingo molio gausioje Ermitažo dalyje, čia daromi mažiau taniniški, kvapnūs vynai.
Kalkingojo „Le Meal“ – gaivesnis, paprastesnis vynas.
„Les Greffieux“ vynuogyno vynas taip pat gaivus, puikiai tinka maišyti su baltosiomis vynuogėmis.
Siauru, dulkėtu keliuku pakilę iki „Hermitage“ vyno simboliu tapusios kalno viršūnėje esančios Šv. Kristoforo koplytėlės, neišvysite šimtmečius menančių vynuogių. Po XIX a. prasiautusios filokseros epidemijos, kai teko išrauti visus vynuogienojus, regionas visą XX a. negalėjo atgauti jėgų ir gero vardo. Tiksliau, rinkoje nebuvo poreikio pirkti čia padarytą iš pirmo žvilgsnio taninišką ir atšiaurų vyną. Jis buvo parduodamas kalno papėdėje išaugusio Ten l‘Hermitažo (Tain-l‘Hermitage) miesto baruose. Vynuogienojai yra liekni, neišvaizdūs dar ir todėl, kad nederlingoje dirvoje jie nuolat kovoja dėl išgyvenimo, užsiauginti storą kamieną paprasčiausiai neužtenka energijos ir drėgmės. Dėl nuolatinių pastangų subrandinti vaisius, saulėtų dienų ir vėsių naktų, mineralų gausaus dirvožemio ir tradicinės vyndarystės šiandien „Hermitage“ vėl yra aukščiausią reputacijos vynai. Po Bordo ir Burgundijos klasifikuotų augaviečių, „Hermitage“ pagal kainą (taigi ir pripažinimą) yra trečias vynas Prancūzijoje ir pasaulyje. „Syrah“ vynui pakanka struktūros, todėl vyndariai retai naudoja naujas ąžuolo statines. Jautriam vyno mėgėjui patartina pirkti vyną, padarytą konkrečiame mažame vynuogyne – magiška terroir išraiška garantuota.
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
