Sancero įvairovė: trys terroir

Istorinė ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Pinot Noir‘ sąjunga

Sancerre apeliacija yra išsidėsčiusi aplink Sansero miestelį rytinėje Luaros slėnio dalyje. Beveik visa teritorija yra kairiajame Luaros upės krante priešais kitą žymiąją apeliaciją Pouilly-Fumé. Iki pat XIX amžiaus pabaigos ši vietovė buvo garsi „Pinot Noir“ vynu, tačiau po filokseros maro, sunaikinusio daugumą Europos vynuogynų, vietiniame dirvožemyje geriau prigijo ant amerikietiškų vynmedžių šaknų įskiepyti ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogienojai. 1936 metais įkuriant kontroliuojamą apeliaciją buvo siekiama užtikrinti baltojo vyno iš ‚Sauvignon Blanc‘ vynuogių kokybę.  ‘Pinot Noir‘ veislė ir iš jos gaminamas raudonasis bei rožinis vynas buvo įtraukti į leistino apeliacijos vyno sąrašą tik 1959 metais. Žvelgiant į dabartinį šių dviejų veislių paplitimą, panašu, kad XXI amžiuje jokių kitų veislių į šį sąrašą nebus įtraukta. Šiuo metu priklausomai nuo derliaus metų vynas iš ‘Pinot Noir‘ sudaro iki penktadalio visos apeliacijos vyno. Likusi dalis – tai baltasis „Sauvignon Blanc“, kuris yra savotiška Sancerre‘o vizitinė kortelė Prancūzijoje ir už jos ribų. Šio vyno populiarumą rodo tai, jog nuo apeliacijos įregistravimo jos plotas buvo praplečiamas kelis kartus ir išaugo keturgubai. Dabar ji apima apie 2600 ha vynuogynų.

Klimatas ir geologija

Didesnė Sancerre‘o landšafto dalis yra virš geologinės kreidos atodangos, kurios pradžia laikomos Doverio Baltosios uolos (Anglija), o žymios Šampanės ir Šabli kreidinės kalvos yra šios atodangos viduryje. Teritorija yra beveik 500 km nutolusi nuo Atlanto vandenyno, o atstumas iki Šabli vynuogynų yra mažesnis nei 100 km. Klimatas yra labiau kontinentinis, nei likusioje Luaros slėnio dalyje, tačiau sezoninius svyravimus sušvelnina Luaros upė, kuri rytuose pasuka šiaurės kryptimi prie pat Sansero miestelio, ir miškai vakaruose. Dauguma vynuogynų auga pietiniuose kalvų šlaituose 200–400 metrų aukštyje. Specifinės klimato sąlygos ir keli įvairios kilmės dirvožemio ruožai sukuria tris specifinių savybių terroir.

Rytinėje apeliacijos dalyje aplink Sansero miestelį ir šalia Ménétréol-sous-Sancerre‘o kaimelio kalkingame dirvožemyje gausu titnago (silex). Šioje dirvoje išaugintų vynuogių vynas turi atpažįstamų minerališkų ir plieninių natų, yra lengvesnis, išraiškingos rūgšties, aromatingas ir dažniausiai turintis didžiausią brandinimo potencialą iš visų Sancerre vynų. Toliau apeliacijos viduryje tarp Sansero miestelio ir Verigny kaimo, aplink Chavignolio kaimelį, kuris laikomas viena iš neoficialių Sancerre apeliacijos augaviečių,dominuojaakmeninga kimeridžio mergelio, kalkakmenio ir žvyro dirva (les caillottes), kurioje gaminamas vaisiškesnis, svaresnio kūno, gerai subalansuotas vynas.Pietvakariuose išsidėstęs trečiasis Sancerre‘o terroir yra priartėjęs prie Menetou-Salon apeliacijos, jame gausu molio, kreidos ir kalkakmenio. Ši vietovė dar vadinama baltomis žemėmis (terres blanches). Dėl didelės molio koncentracijos vynas iš vynuogynų aplink Bué kaimą yra svaresnis ir malonesnis nei kitose apeliacijos dalyse.

Vyndarystė

Dabartinė Sancerre apeliacijos klasifikacija neišskiria atskirų augaviečių, arba cru,tačiau jau minėti Chavignolio (Les Montes Damnés kalvos vynuogynai), Ménétréol-sous-Sancerre‘o, Verdigny, Bué kaimeliai ir žymūs vynuogynai Clos de la Poussie, Chêne Marchand‘as ir Le Grand Chemarinas dėl juose gaminamų kokybiškų ir charakteringų vynų laikomi cru analogais, o jų pavadinimai pasirodo vyno etiketėse.Nors visos trys įvardintos Sancerre apeliacijos dalys turi unikalių bruožų, tarp šių terroir nėra griežtos ribos, o vyndarystės metodai visos apeliacijos teritorijoje turi nemažai panašumų. Dažniausiai vynuogynuose naudojami du vynmedžių formavimo būdai. Vynmedžių lapijos priežiūra paprastai priklauso nuo norimo vyno stiliaus: kur žoliškesnis stilius, reikalaujama palikti tankesnę lapiją (Cordon vynmedžio formavimo būdas) arba kaip tik labiau išretinti, norint tokius požymius susilpninti ir labiau prinokinti vynuoges (Guyot). Vėsesniais metais, kai vynuogės sunkiau prinoksta, dauguma vyndarių papildomai išretina lapiją ir nuskina dalį pumpurų tikėdamiesi didesnės derliaus koncentracijos. Derlingumas yra ribojamas iki 60 hl/ha baltajam vynui ir 55 hl/ha raudonajam ir rožiniam. Minimali leistina alkoholio koncentracija yra gana žema – 10,5 proc. baltajam ir 10 proc. raudonajam ir rožiniam vynui, nors paprastai derlingumas yra dar mažesnis, o alkoholio koncentracija bent 2 proc. didesnė.

Tradiciškai „Sancerre“ vynas yra sausas, aromatingas ir minerališkas, be antrinių brandos požymių, tačiau nuo XX amžiaus pabaigos fermentacijos metu ir papildomam brandinimui kartais panaudojamos naujo ąžuolo statinės. Nebrandintame baltajame „Sancerre“ vyne paprastai juntami dilgėlių, tai pat persikų ir agrastų aromatai, o raudonieji yra gėliški, subtilūs ir lengvi. Sausas rožinis vynas iš ‘Pinot Noir‘ įprastai  kvepia avietėmis, braškėmis. Itin šiltais metais (kaip 1989-ieji), pasitaikančiais labai retai, pagaminama saldaus vėlyvojo skynimo vyno.

Kalbant apie gamintojus, kurių asortimente galima sutikti visų išvardytų stilių vyno, ypatingą vietą užima „Henri Bourgeois“ vyninė. Nors Bourgeois šeima gamina vyną ir kitose Luaros slėnio apeliacijose, favoritų sąraše dominuoja būtent Sancerre apeliacijos vynai, kurie sudaro daugiau nei pusę asortimento. Pagrindinė apeliacijos serija „Les Baronnes“(baltasis, raudonasis ir rožinis) – iš kreidos ir molio dirvos vynuogynų.Monts Damnés kalvos šlaite, kimeridžio mergelio dirvoje augančių vynuogių vynas: baltasis „La Côte des Monts Damnés“ ir „Le MD de Bourgeois“. Sodrus senų vynmedžių, augančių titnago dirvoje, vynas „La Bourgeoise“ (baltasis, raudonasis). Išskirtiniai baltieji su didžiausiu brandinimo potencialu „Jadis“ (kimeridžio mergelio dirva) ir „D‘Antan“(titnagas).Galiausiai žymieji cuvée, brandinami naujose ąžuolo statinėse: „Etienne Henri“ (titnago dirva) ir „Le Chêne Saint-Etienne“ (baltasis – kimeridžio mergelis, raudonasis – kalkakmenis). Šiuos vynus jau galima rasti ir Lietuvoje. Tad belieka įsitikinti įspūdinga Sancerre apeliacijos įvairove .

Taip pat skaitykite:

• „Henri Bourgeois“: Luaros tradicijos ir Okeanijos aromatai
• „Sauvignon Blanc“ Luaroje ir Štirijoje
• Keturios 'Chenin Blanc' inkarnacijos Luaroje