Ekologija vynuogyne ir vyninėje
Ekologiniu vynu galima vadinti vyną pagamintą iš vynuogių augintų remiantis ekologijos principais. t.y. nenaudojant ar labai ribojant trąšų, pesticidų, fungicidų ir herbicidų naudojimą. Augant žmonių susirūpinimui savo sveikata, aplinka bei vartojamais maisto produktais, natūralu, kad ir ekologinio vyno paklausa, o kartu ir pasiūla auga kasmet.
Vyno gamybos procesas apima dvi fazes- pirmoji yra vynuogių auginimas, o antroji vyno gamyba vyninėje. Dažniausiai minint sąvoką „ekologinis vynas“ turima galvoje vyną iš ekologiškai išaugintų vynuogių. Tačiau pastaruoju metu vyndariai vis aktyviau pradeda taikyti ekologijos principus ir vyno gamybos procese bandydami naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų fermentuojant ir konservuojant vyną. Vienas iš tokių būdų yra ribotas sieros dioksido vartojimas.
Ekologinės vynininkystės šalininkai tiki, kad cheminių medžiagų naudojimas sugriauna terroir teikiamą unikalumą tad vynai supanašėja vieni su kitais. Jie tręšia dirvą kompostu, arbatos nuovirais, mėšlu ar tarpuose tarp vynmedžių eilių augina įvairias augalų kultūras. Vietoj herbicidų naudojamas mechaninis ravėjimas. Nenaudojant insekticidų yra paleidžiamos vynuogynuose vištos, kurios nulesa vikšrus arba jie yra nurenkami rankomis po vieną nuo vynuogių lapų. Šios praktikos reikalauja daugiau laiko ir fizinių jėgų, todėl nevertėtų nustebti dažnai aukštesne ekologinio vyno kaina.
Paslaptingoji biodinaminė vyndarystė
Per pastarąjį dešimtmetį biodinaminė vyndarystė itin išpopuliarėjo daugelyje Europos valstybių, šios filosofijos pasekėjais tapo ir nemažai itin gerą vardą turinčios vyninės. Šiuo metu yra priskaičiuojama apie 450 biodinaminių vyninių visame pasaulyje. Tačiau, kad vynas būtų vadinamas biodinaminiu jis turi atitikti griežtus tarptautinės asociacijos Demeter reikalavimus. Visa biodinaminė vyndarystė yra paremta Rudolfo Štainerio filosofija, kuris teigė, kad ūkis tai yra gyva harmoninga ekosistema, kurios ūkininkui yra nevalia sugriauti, o priešingai visa ūkininkavimo praktika turi padėti šiai ekosistemai klestėti. Visos priemonės, naikinančios kenkėjus, turi ne juos sunaikinti, bet didinti vynuogynų atsparumą ir jos privalo būti tik ekologiškos.
Norint, kad ūkis būtų pripažintas biodinaminiu, vynuogių augintojas turi naudoti devynias biodinaminės vyndarystės praktikas aprašytas Rudolfo Štainerio darbe 1924 metais.
|
Pavad. |
Priemonės sudėtis |
Naudojimas |
|
500 |
Karvės rage fermentuotos karvės išmatos, laikytos visą žiemą užkastos. |
Purškiamos ant dirvos 60g/ha, praskiedus 34 l vandens |
|
501 |
Kvarcas, sumaišytas su lietaus vandeniu ir sugrūstas į karvės ragą. „Palaidotas“ pavasarį, iškastas rudenį. |
Purškiamas ant augalų |
|
502 |
Kraujažolės žiedynai, fermentuoti elnio šlapimo pūslėje |
Dedama į kompostą kartu su 503–507. Visi kartu jie kontroliuoja išmatų ir komposto irimą, padėdami augalams geriau įsisavinti mikroelementus. |
|
503 |
Ramunėlės žiedai, fermentuoti dirvoje |
Dedama į kompostą |
|
504 |
Dilgėlių arbata |
Dedama į kompostą. Kartais purškiama ant silpnų arba nevešlių vynuogienojų. |
|
505 |
Ąžuolo žievė, fermentuota naminio gyvulio kaukolėje |
Dedama į kompostą |
|
506 |
Kiaulpienės žiedai, fermentuoti karvės brindose[*] |
Dedama į kompostą |
|
507 |
Valerijono žiedų sultys |
Dedama į kompostą |
|
508 |
Asiūklių arbata |
Naudojama purkšti nuo grybelinių ligų |
[*] Karvės pakaklės kabanti oda.
Daugelis vyndarių pasirinkusių biodinamiką teikia, kad ženkliai pagerėja jų vynuogynų sveikata, tai yra padidėja biologinė įvairovė, žemės derlingumas, sumažėja kenkėjų, piktžolių ir ligų. Taip pat šie vyndariai tiki, kad skirtumą pajunta ir vyno mėgėjai mat jo skonis tampa švaresnis ir stipresnis, padidėja vyno išlaikymo potencialas. Kai kurie ekspertai mano, kad biodinaminiai vynai įgauna daugiau gėliškų aromatų.
Ekologinė ir biodinaminė Europa
Festivalyje ragauta baltieji ir raudonieji europietiškieji ekologinės ir biodinaminės vyndarystės pavyzdžiai. Verta paminėti biodinaminius vynus, kurie buvo išskirtinai tik prancūziški vyninių nuolat dominuojančių geriausių biodinaminį vyną gaminančių vyninių sąrašuose. Žemiau pateikiamas visas festivalio vynų sąrašas.
Ekologiniai vynai:
Domaine Cauvin Organic blanc I.G.P pays D’OC 2009
La Julienne Chateau Tour Des Gendres Bergerac Sec AOC 2011
La Julienne Ch Tours Des Gendres Cuveedes Conti AOC 2011
Pares Balta Mas Pons Penedes DO 2010
Agusti Torello Mata Brut XII Subirat Parent Penedes DO 2010
Domaine Cauvin Organic rouge I.G.P paysD’OC 2009
Chateau du Cedre Heritage Cahors AOC2010
Domaine Bernard Baudry les Granges Chinon AOP 2011
Domaine Bernard Baudry les Grezeaux Chinon AOP 2010
Le Pigeoulet des Brunier IGP VdP de Vaucluse 2010
Domaine les Pallieres Terrasse du DiableGigondas AOP 2009
Capcanes Mas Picosa
Biodinaminiai vynai:
Bott - Geyl Riesling Les Elements Alsace AOC 2011
Bott - Geyl Pinot Gris Les Elements Alsace AOC 2008
Bott - Geyl Gewurztraminer Les Elements Alsace AOC 2009
Zind Humbrecht Zind Alsace AOC Z009
Taip pat skaitykite:
