Vienas žymiausių gamintojų - „Ca‘dei Mandorli“ vyninė, dar 1951 m. pradėjusi gaminti šį vyną bei plačiai jį eksportuoti. Ši vyninė išpopuliarino „Brachetto d‘Acqui“, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kiti geriausieji„Brachetto d‘Acqui“gamintojai: „Braida“, „Banfi“ bei „G Marenco“.
Istorija, siekianti Romos imperijos laikus
Pasak legendos, braketo istorija prasidėjo dar Romos imperijos laikais. Buvo manoma, kad šis vynas yra afrodiziakas. Julijus Cezaris, o vėliau ir Markas Antonijus, prieš atvykdami pas Kleopatrą, siųsdavo jai „Vinum Acquense“ siuntinius, kad sužadintų karalienės aistrą prieš jų vizitus. Ji ir pati šį vyną mielai vartodavo, kad būtų geidžiama. ‘Vinum Acquence‘ ir ‘Brachetto‘ tokios panašios, kad galima teigti, kad pastaroji vynuogė yra ‘Vinum Acquence‘ palikuonė. Nepaisant senos istorijos, tik 1922 m. profesorius Garino Canina suteikė vynui mokslinę klasifikaciją: „Braketas priklauso saldžių aromatingų raudonųjų vynų kategorijai. Vynui būdingas savitas aromatas, vidutinis alkoholio ir cukraus kiekis, blyški spalva. Dažniausiai geriama putojanti jo versija.“
Deja, ‘Brachetto‘ vynuogės buvo beveik išnykusios Europos vynuogynus užpuolus filokserai . Kai atėjo laikas atsodinti vynmedžius, vyndariai pasirinko kitas vynuogių veisles, nes ‘Brachetto‘ reikalavo specialaus dėmesio ir nebuvo populiari tarp vyno vartotojų. ‘Brachetto‘ nugrimzdo į užmarštį. Vis dėlto Pjemonte gyveno keletas vyno entuziastų, kurie mėgo tradicinį itališką vyną. Vienas iš jų buvo Arturo Bersano, išvystęs putojančiobraketo gamybą uždarose talpose Charmant metodu. Tai įvyko penktajame dešimtmetyje, ir nuo tada braketas įsitvirtino tarp kvapnių desertinių vynų.
Vynas, kvepiantis rožėmis
„Brachetto d‘Acqui“ gamyboje naudojama mažiausiai 97 proc. ‘Brachetto‘ vynuogių ir iki 3 proc. vietinių Pjemonto veislių. „Brachetto“ vynuogės mėgsta kalkinį molio arba klintmolio dirvožemį. Joms būdinga itin aukšta cukraus koncentracija bei galingi aromatai. Tai vienas iš aromatingiausių itališkų putojančių vynų. Minimalus leistinas alkoholio kiekis – 5 tūrio proc., nėra jokių vyno brandinimo reikalavimų.
Vynuogės nuimamos rugpjūčio pabaigoje ar ankstyvą rugsėjį. Ypač svarbu tinkama šio vyno gamyba siekiant išlaikyti elegantiškus kvapus. Gaminant ‘Brachetto d‘Acqui‘, raudonųjų uogų odelės yra mirkomos kelias dienas su sultimis, siekiant išgauti gražią purpurinę spalvą. Fermentacija stabdoma, kai vynas pasiekia maksimalų norimą saldumą bei putojimą. Po fermentacijos vynas dažnai brandinamas buteliuose tris mėnesius ar truputį ilgiau.
Visi, ragavę braketo sutinka, kad vynas išsiskiria savo kvapnumu, gėlių aromatu. Tik reikia nepamiršti, kad vynas yra geriamas jaunas, dažnai nebetinkamas vartoti praėjus keletui metų po jo pagaminimo. „Brachetto d‘Acqui“ vynas yra gražios tamsiai raudonos ar rubino spalvos su purpuriniais atspalviais. Kvepia sunokusiais vaisiais, ypač braškėmis, bet labiausiai žinomas dėl ypatingo rožių žiedlapių aromato. Tai itin elegantiškas, švelnios struktūros vynas. „Brachetto d‘Acqui“ – lengvai putojantis vynas, toks putojančio vyno tipas Italijoje vadinamas frizzante.
Desertų palydovas
Italai teigia, kadbraketas tinka prie daugelio patiekalų ir dažnai pasirenkamas kaip finalinis vakarienės akordas. Jis derinamas prie sausų pyragaičių su riešutais, džiovintais vaisiais ar juo užsigeriama valgant šokoladinius desertus. Siekiant, kad atsiskleistų geriausios vyno savybės, jis turi būti tiekiamas atšaldytas iki 8–12 °C temperatūros. Taip pat „Brachetto d‘Acqui“ puikiai tinka prie desertų, kuriuose yra braškių bei persikų. Neretai Italijoje jis pasirenkamas kaip aperityvas ar siūlomas bare kaip „laimingos valandos“ gėrimas.
Taip pat skaitykite:
