Bordo regioną šlovinantys vynai

Lietuvoje pagaliau turime visą Bordo vynų spektrą, pradedant garsiaisiais „Chateau Margaux“ ( Margaux  AC), „Chateau Ausone“ (Saint Emilion AC), „Chateau D‘Yquem“ (Sauternes AC) ir baigiant bendrinių Bordeaux ir Bordeaux Superior nuorodų raudonaisiais ir baltaisiais vynais.  Vieno geriausių pasaulio vynininkystės regionų vynus galima pažinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Bordo vynų pramonės specifika

Puiki Bordo reputacija pirmiausia priklauso nuo paties vyno, kuris gaminamas maišant kelių vynuogių veislių vynus (žr. 1 lentelę). Galutinis mišinys, vadinamas klaretu, įgauna geriausias kiekvienos vynuogių veislės savybes: aromatų įvairovę ir intesyvumą, geros dermės pojūtį burnoje.

Ne mažiau svarbus ir terroir aspektas. Šis 17a. pabaigoje Johno Locke'o įvestas terminas apibūdina geografines bei geologines vietovės ypatybes: vynuogyno dirvožemio kompoziciją,  aukštį virš jūros lygio, topografines savybes, saulės šviesos kiekį ir mikroklimatą. Pagal šias ypatybes Bordo regionas suskaidytas į 57 kilmės nuorodas (Appellation d’Origine Contrôllèe) (žemėlapis). Kiekvienoje iš jų gaminamas vynas pasižymi individualiomis savybėmis. Jos yra tokios akivaizdžios ir suprantamos, kad perkant nežinomo gamintojo, tačiau žinomos kilmės nuorodos vyną, galima numanyti, kokį vyną gersime. Vyndariai per keletą vynininkystės šimtmečių idealiai parinko vynuoges kiekvienam mikroterroir, išgaudami maksimalų efektą iš mažiausių terroir pokyčių.

Apskritai, Bordo klimatas nėra karštas. Todėl vynuogės bręsta lėtai, visiškai atskleisdamos savo galimybes, tačiau nepernokdamos. Iš jų pagamintas vynas gali būti ilgai brandinamas buteliuose. Priklausomai nuo vyno kategorijos, derliaus metų, vynai gali būti laikomi rūsyje 5-60 metų. Per tą laiką jie tampa dar labiau kompleksiški, įgauna daugiau subtilumo, sušvelnėja, tačiau išlieka tokie pat veržlūs ir intensyvūs.

Keletą šimtmečių sėkmingai veikiantis verslas sukūrė Bordo regione finansinę bazę vynininkystės procesų tobulinimui. Būtent čia pirmiausia pradėti taikyti vynmedžio formavimo metodai, leidžiantys geriausiai išnaudoti saulės šviesą (pvz. Gayoto metodas), buvo nustatyta, kad iš senų augalų uogų gaminamas kompleksiškiausias vynas,  buvo išrastas Bordo mišinys (iš kalkių ir vario junginių), padedantis apsaugoti uogas nuo ligų ir puvimo. Bordo universiteto Onologijos fakultete buvo atrasta, kad į Amerikoj užaugintą stiebą ir šaknis įskiepytos vynuogės atlaiko filokseros (phyloxera) puolimą.    

Kita svarbi Bordo šlovės dedamoji yra čia veikianti vynų platinimo sistema. Nuo viduramžių Didžiosios Britanijos, Belgijos ir Nyderlandų pirkliai, o vėliau ir patys prancūzai kūrė vynų rinką, kurioje geriausių ūkių vynais prekiaujama be jokių apribojimų. Ūkiai didžiąją dalį derliaus parduoda net neišpilstę į butelius pagal išankstinius sandorius (en primeur). Po to buteliai, galintys ilgai laukti vartotojo, keliauja iš rankų į rankas, kaupiami pirklių sandėliuose. Puikiai veikia antrinė rinka, kurioje kainos priklauso nuo pasiūlos - paklausos, jos nefiksuotos, kaip yra praktiškai visuose kituose vyndarystės regionuose . Šiuo metu 400 vyno pirklių įmonėse dirba apie 5000 žmonių. Jie platina Bordo vynus 160 pasaulio šalių.   

Klasifikacija

Bordo regionas išsidėstęs prie Žirondos upės,  susidarančios iš Dordonės ir Garonės upių santakos.  Upės dalija regioną į tris savitas dalis: kairįjį krantą (Medocas, Gravesas), dešinįjį krantą (Saint Emilionas, Pomerolis ir kt.) ir tarpupį (Entre - Deux - Mers ir kt.). Kiekvienoje dalyje gaminami skirtingo stiliaus vynai, jose skiriasi ir vynų klasifikacijos.

Bendriausia yra Bordeaux AOC kilmės nuoroda, reiškianti, kad vynas pagamintas iš regione leistinų vynuogių, jame yra bent minimalus alkoholio kiekis  (10,5%) ir atitinkamai ribotas derliaus kiekis (8000 l/ha) . Bordeaux Superior atitinka šiek tiek griežtesnius reikalavimus (daugiau alkoholio ir mažesnis derlius). Kitos nuorodos yra geografiškai smulkesnės, siejamos su dirvožemio įvairove, konkrečia vietove, joms galioja ir kiti derlingumo reikalavimai. Pavyzdžiui Saint Emilion leidžiamas derlingumas yra 5500 l/ha, o Saint Emilion Grand Cru kilmės nuoroda žymimų vynų  derlius negali viršyti 5000 l/ha.

Medoco ir Graveso vynų klasifikacija

Seniausia iki šiol galiojanti klasifikacija yra 1855 metų  Medoc Cru  klasifikacija. Paskutinė jos versija pateikiama 2 lentelėje. Iš viso yra klasifikuotas 61 geriausias Medoco ir Graveso  raudonasis ir 26 Sauternes ir Barsaco baltieji saldieji vynai.

Medoco regione Cru kategorijos vynai sudaro apie 24 proc. visų vynų gamybos. Iš likusių išskiriami Crus Bourgeois Exceptionnels, Crus Bourgeois Superiores ir Crus Bourgeois (2003m. buvo 130 ūkių).

1953 metais buvo sukurta Graves Cru klasifikacija, kurioje išskirti 16 geriausių raudonųjų ir baltųjų sausų regiono vynų gamintojų.

Kairiajame krante dominuoja žvyro dirvožemis. Geriausių Medoco ūkių dirva primena šviesiai pilkos skaldos laukus. Tokia skurdi dirva labai palanki „Cabernet Sauvignon“ vynuogėms, kurioms sunokti reikia daugiau šilumos. Žvyro akmenukai dieną atspindi, o naktį spinduliuoja sukauptą šilumą, padėdami sirpti uogoms ir apsaugodami derlių nuo šalnų. (nuotrauka: „Haut Batailley vynuogynas“)  Pauillaco regiono turtinguose, „raumeninguose“, prieskoninguose vynuose „Cabernet Sauvignon“ dalis gali būti didžiausia, nes čia žvyras yra ypač stambus. Margaux regione dominuoja smėlio ir lengvo žvyro dirvožemis, taigi čia rasime švelnesnius, ypatingai kvapnius vynus. St-Julienas  – puikiai subalansuoto vidutinio svorio klareto gamybos regionas. St -Estephe's augimvietės dirvožemis yra šiek tiek molingas, todėl jos pavadinimu pažymėti vynai gana vaisiški, energingi ir klampoki. Graveso žvyro sluoksniai yra susimaišę su molingu smėliu. Dirvožemis gana lengvas, todėl ir vynų tekstūra ne tokia tvirta, jie turi itin stiprų specifinį drėgnos žemės (pieštuko) aromatą. Čia puikiai dera ir baltosios vynuogės. Iš „Sauvignon Blanc“ gaminamas baltasis sausas, iš „Semillon“ - baltasis saldus vynas.  Baltieji vynai, kaip ir raudonieji, dažniausiai brandinami ąžuolo statinėse. (nuotrauka: „Statinių meistras Haut Brion vyninėje“ arba „Chateau Guiraud  Sauternes Premier Cru“)

Saint Emiliono vynų klasifikacija

Dešiniajame krante, vadinamame Libournais, yra keletas stambių regionų. Žymiausi iš jų yra Saint Emilionas ir Pomerolis. Tačiau puikūs vynai gaminami ir Montagne - Saint   Emilione, Lussac - Saint Emilione, Puissequin - Saint Emilione, Cotes de Castillone, Premjeres Cotes de Blaye, Fronsace,Canon - Fronsace, Lalande - Pomerolyje. Tik Saint Emilione yra Cru klasifikacija, kurioje išskiriami  15 1-ier Grand Cru Classe  (žr. 3 lentelę) ir 55 Grand Cru Classe kategorijų vynai.

Saint Emilione ir jo apylinkėse 50-70 proc. „Merlot“ dažniausiai maišoma su „Cabernet Franc“ ir su maža dalimi „Cabernet Sauvignon“. Vynai yra vidutinio stiprumo, gaiviai rūgštūs, sausi, švelnių taninų. Bręstant atsiranda lydyto sviesto, iriso aromatai, išryškėja minerališkumas - kalkinio dirvožemio natos.  Pomerolio  vynuose „Merlot“ vynuogių dar daugiau (iki ¾, o žymiuosiuose „Chateau Petrus“ - 95 proc.; „Le Pin“ - 92 proc.).  Šio regiono vynai turtingesni, šiltesni, vaisiškesni. Jie labiau kvepia juodaisiais serbentais, bręstant atsiranda prieskonių, trumo aromatų. Pomerolio vynams savitumo suteikia nemažas geležies oksidų kiekis dirvožemyje. Nors šio regiono vynininkystės institucijos yra nusprendę Cru kategorijos ūkių neišskirti, tačiau jo vynai dažnai yra brangesni už Saint Emiliono tituluotuosius.  

Libournais vyrauja moliniai dirvožemiai: kalkingas, smėlingas arba žvyringas molžemis. Todėl „Merlot“  čia puikiai atsiskleidžia, o ją geriausiai papildo „Cabernet Franc“. Derlingose Fronsaco žemėse augančios vynuogės leidžia gaminti galingą, turtingą vyną. Lalande-Pomerolio vynai yra ryškios spalvos, labai kvapnūs ir malonių, gana švelnių taninų.

Côtes ir Entre – Deux – Mers

Côtes - tai palei upių krantus išsidėstę pakrančių regionai. Nors ir pasklidę plačioje teritorijoje, jie pasižymi panašiu terroir: nuolaidūs pietiniai šlaitai, balto molio kalkingas dirvožemis kalvų viršūnėse, molingos dirvos žemesnėse vietose. Kai kur pasitaiko žvyro plotų. Premieres Côtes de Bordeaux vynai yra gero stiprumo ir subtiliai rafinuoti. Côtes de Bourgo vynai garsūs savo gausiais  taninais ir kvapnumu. Bordeaux - Côtes de Franco  ir Côtes de Castillono vynai paprastesni, tačiau jiems nestinga subtilumo.

Entr -Deux - Mers regione vyrauja baltosios vynuogės. Čia gaminama labai daug Bordeaux ir Bordeaux Superiore kilmės nuorodų vynų.

Bordo vyno brandinimas

Gerieji Bordo vynai tinkami gerti tampa sulaukę bent 5 metų, savo brandos viršūnę pasiekia per 10-25 metus, o labai gerų metų derliaus vynus reikia (galima) laikyti ir 40-50 metų. Paragavus jauno Cru kategorijos vyno, gali susidaryti įspūdis, kad taninai yra labai stiprūs ir sausina burną, kad aromatas yra gana menkas ir uždaras. Gerti nebus malonu. Tačiau, vynui bręstant, taninai minkštėja, aromatai atsiskleidžia, atsiranda malonus kompleksiškumo pojūtis, kurį stiprina aromatai, atsirandantys dėl brandinimo ąžuolo statinėse. Toks vyno ilgaamžiškumas yra svarbus kriterijus antrinės rinkos formavimuisi. Bordo vynai yra vieni pagrindinių vyno kolekcininkų ir investituotojų taikinių.

Kaip minėjau straipsnio pradžioje, Lietuvoje jau turime pagrindinių Bordo regionų vynų. Iš penkių Pirmųjų Medoc Cru, galime nusipirkti net tris. Visi šie vynai ( parduotuvėse ir restoranuose galime rasti „Chateau Margaux 1995“, „Chateau Haut Brion 2001“ ir „Chateau Mouton Rotchhild 1993“) yra tinkami gerti dabar. Tačiau pirmuosius du dar vertėtų palaikyti bent 5 metus, kol jie visiškai atskleis savo galimybes. Renkantis vyną gėrimui, o ne laikymui, verta pasidomėti metų derliaus įvertinimu (šiame numeryje yra Prancūzijos vynų derlių įvertinimo lentelė) . Prastesnių metų vynai subręsta greičiau ir yra tinkami gerti pakankamai anksti. Pavyzdžiui, mūsų rinkoje esantys vidutiniškai kairiajame krante vertintų  1997 ir  1999 metų derliaus „Chateau Clerc Milon“,  „Chateau Dauzac“, „Chateau Camensac“, „Chateau Tour Baladoz“  šiuo metu geriami visame pasaulyje, nes dabar yra jų kokybės pikas. Tačiau labai gero derliaus „Chateau Cos d‘Estournel 1996“ arba „Chateau Figeac 1998“ dar 5-10 metų gali laukti rūsyje tik gerėdami.

Įdomu, kad Cru kategorijos vynai nepinga. Būna taip, kad jų kaina auga lėčiau, jei pradinė vertė buvo kiek užkelta. Arba kilimas sulėtėja, jei per brandaus vyno kokybė ima kristi. Tačiau ilgalaikė investicija į Bordo vynus yra vienas iš saugių būdų taupyti pinigus.

1 lentelė. Bordo vynuose leidžiamos naudoti vynuogės (populiarumo mažėjimo tvarka)

 2 lentelė. Vyno ūkių klasifikacija pagal 1855 m. Medoc Cru

 3 lentelė. Pirmieji Grand Cru Saint Emiliono vynai pagal 1996 metų Cru vyno ūkių klasifikaciją

Taip pat skaitykite:

• 2009-ieji Bordo regione
• Sancero įvairovė: trys terroir
• Médoc Cru Bourgeois vėl skirsto ūkius pagal kokybę