2009-ieji Bordo regione

Išankstinės prekybos principai

 Bordo vyno prekybos ypatumai susiformavo prieš kelis šimtus metų. Šio vyno tiekimu galutiniams vartotojams nuo seno užsiimdavo Bordo įsikūrę vyno pirkliai ir tarpininkai. Jie supirkdavo vyninių produkciją, brandindavo statinėse Bordo uosto krantinių angaruose ir pilstė į savo vardu pažymėtus butelius. Ūkių savininkai įprato vyną pardavinėti tarpininkams urmu ir labai anksti – vos pasibaigus fermentacijai. Jiems nereikėdavo rūpintis sandėliavimu, komercija, patikimi buvo pinigų srautai. Pirmąkart patys pilstyti vyną į butelius ūkiai pabandė trečiajame XX a. dešimtmetyje, o įprasta tai tapo tik po Antrojo pasaulinio karo. Ilgainiui vyninės perėmė iš vyno pirklių vyno gamybos ir išpilstymo kontrolę, tačiau vynas iki šiol parduodamas iš anksto: kiekvieną pavasarį balandžio–birželio mėnesiais vykstaišankstinė Bordo vyno prekyba (Bordeaux en primeur). Jos metu vyninės parduoda beveik visą savo vyną keturiems šimtams tarpininkų, o pastarieji perparduoda savo klientams visame pasaulyje.

            Teoriškai, bet kurio ūkio vyną gali nusipirkti bet kuris vyno pirklys, taigi ir kiekvienas galutinis vartotojas. Čia nėra išskirtinių teisių, dalyvauja didelis pirkėjų skaičius, rinka veikia pagal laisvosios rinkos principus. Tačiau kainą lemia ne tik kiekis (jis yra daugmaž vienodas kasmet), bet ir vyno kokybė. Ją vertina kiekvieną pavasarį per išankstinės prekybos degustacijų savaitę į Bordo suvažiuojantys vyno žurnalistai ir pirkliai iš viso pasaulio.

Po degustacijų savaitės prasideda išankstinės prekybos mėnesiai. Visų pirma rinkoje pasirodo nebrangus vyninių vynas, nes jis neturi galimybių labai brangti antrinėje rinkoje ir kainos svyravimai kasmet yra gana nežymūs (5–20 proc.). Anksčiau parduodami ir saldūs klasifikuotų Soterno, Barsako ūkių vynai. Savaitėms bėgant, rinkoje atsiranda vis garsesnių ūkių vyno, kol galiausiai birželio mėnesį savo kainas skelbia pirmieji Grand Cru: „Margaux“, „Haut Brion“, „Mouton-Rothschild“, „Lafite-Rothschild“, „Latour“, „Yquem“ – visi iš kairiojo Žirondos kranto, Medoko ir Graveso, ir „Ausone“, „Cheval Blanc“, „Petrus“ – iš dešiniojo kranto. Gerais metais šių ūkių valdytojai neskelbia kainų iki „Vinexpo“ parodos, Londono vyno parodos arba, kaip šiemet, gegužės 25–27 dienomis vykstančios Honkongo „Vinexpo“. Prieš apsispręsdami, už kiek parduoti savo derlių, jie stengiasi pasitikrinti rinkos pajėgumą kuo didesniame potencialių pirkėjų sambūryje.

2009-ųjų derliaus ypatumai

Nesu senas en primeur vyno degustuotojas (mano „krikštas“ įvyko 2007-aisiais, taigi nespėjau dalyvauti nei 2000-ųjų, nei 2005-ųjų derliaus atradimo stebukle). Gal todėl šiemet negalėjau atsistebėti, koks pakilumo jausmas apimdavo kaskart grįžtant po degustacijų į viešbutį. Neminėdamas analitinių argumentų, galiu drąsiai teigti, kad 2009-aisiais buvo padarytas labai geras vynas. „Margaux“, „L‘Eglise Clinet“, „Angelus“, „Pichon Baron“, „Domme“ – harmonijos sūkuriai, strėlės, nuodai, opiumas, nuraminantis sielą ir primenantis, kas yra profesinis džiaugsmas.   

Pasaulinio masto vyno kritikai Robertas Parkeris ir Jamesas Suclingas taip pat nepagailėjo aukščiausių įvertinimų šiam vynmečiui, pakylėdami vynininkų bendruomenės optimizmą iki neregėtų aukštumų. Didžiosios Britanijos vyno investuotojai vynmetį įvertino 96 balais (2005-ieji buvo įvertinti „tik“ 95-iais). O Nealas Martinas iš „Wine Advocate“ savo apžvalginių straipsnių apie 2009 m. derlių seriją užbaigė YES! „Latour“, „Lafite-Rothschild“, „Ausone“, „L’Eglise-Clinet“ ūkių vynuiir orgasmic YES!!! – „Lafleur“ vynui.

Oro sąlygos 2009-aisiais buvo panašios į 2005-ųjų. Pernai rugpjūtis buvo gal kiek šiltesnis, o spalis sausesnis ir vėsesnis, nei prieš penkerius metus. Vis dėlto cukraus vaisiai daugiau sukaupė

2009-aisiais. Jis virto gana dideliu alkoholio kiekiu, ypač Sent Emilijono ir Pomerolio vynuose (senuose ‘Merlot’ vynuogynuose – iki 15 proc.). Pernykščiuose vynuose daugiau ir taninų (kai kurie vyndariai teigia, kad daugiausia per visą istoriją), tačiau jie puikiai prinokę, saldaus skonio. Medoko ir Graveso vynai labai elegantiški, gaivūs, vaisiški, grietinėliški ir labai harmoningi. Tiesa, Sent Estefe gamta nepagailėjo egzotiškais prieskoniais kvepiančių taninų. Pomerolyje greta juodų uogų juntamas išraiškingas žemiškumas, saldūs prieskoniai ir stebina tobulas skonio balansas burnoje. Sent Emilijono vynuose – marios juodųjų serbentų ir gervuogių, bet gerokai pastebimesni taninai. 2009-aisiais vyndariai giriasi galėję vynuoges laikyti ant vynmedžių kiek tik norisi. Kai kas Sent Emilijone ir Pomerolyje paskutinius plotelius nuskynė spalio 15-ąją, prieš pat pirmąsias šalnas. Pasirodo, tik todėl gausūs pernykščiai taninai galėjo prinokti iki saldumo. Visgi kai kurių ‘Merlot’, pasiekusių 14–15 proc. potencialaus alkoholio lygį, pusiausvyrą reikėjo „išlyginti“ ilgai mirkant su žievelėmis, fermentuojant aukštesnėje nei įprasta temperatūroje. Neįprasti veiksmai ne visiems vyndariams pavyko: prastesnis vynas nemaloniai stebino per dideliu alkoholio kiekiu, per gausiais taninais.  

Kainų pokyčių prognozės

Pasaulinė ūkio krizė neaplenkė ir vyno rinkos (plačiau apie tai skaitykite 17-ame žurnalo numeryje). Padėtį  komplikavo vienos didžiausių Bordo vyno pirkėjos Didžiosios Britanijos valiuta svaras sterlingų, prieš pusantrų metų nuvertėjęs ketvirtadaliu, o ir šiandien – bene 20 proc. (ne 5 Lt, o tik 4 už 1 svarą sterlingų) pigesnis euro atžvilgiu, negu buvo 2008 m. pradžioje. Kad ir kaip būtų, investavusieji į vyną nukentėjo nedaug: š.m. gegužės mėnesį 2005 m. derliaus vynas yra 56 proc. brangesnis palyginti su pasirodymo rinkoje momentu, 34 proc. išaugo 2008 m. vyno kainos (žr. lentelę), 2007-ųjų vynas gegužės pradžioje buvo pabrangęs 9 proc., tik 2006-ųjų kainos svarais sterlingais nepakito.  

2005–2008 m. derliaus vieno butelio Bordo vyno kaina svarais (be mokesčių) pasirodymo metu ir 2010 m. gegužės pradžioje (šaltinis: liv-ex?)

Tuo metu, kai jūs skaitote šį žurnalą, išankstinė 2009 m. derliaus prekyba jau arti pabaigos arba visai pasibaigusi. O prasidėjoji gerais atsiliepimais pakurstytu optimizmu. Pirmieji vynai rinkoje pasirodė 5–6 proc. didesnėmis kainomis nei legendiniais 2005-aisiais ir apie 20 proc. brangesni nei 2008-aisiais. Gegužės pradžioje buvo teigiančių, kad pirmieji ir antrieji Grand Cru skelbs 120 proc. aukštesnes kainas nei

2008-aisiais. Tai reiškia, kad geriausi vynai vėl bus beprotiškai brangūs. Teks susitaikyti su mintimi, jog vynas yra labiau prabangos prekė arba kapitalo kaupimo įrankis, nei maisto palydovas ant stalo. Aišku, nelygu pirkėjas / kiekvienam savo...

Taip pat skaitykite:

• 2005 metų Bordo en primeur – rekordiškai brangūs
• Tūkstančiai eurų už vyną – švaistymas ar investicija?
• 2009 M. BORDO EN PRIMEUR (PABAIGA)
• Apsimetęs futbolo agentas apgavo Liuksemburgo pirklį