Lietuvos vyno rinka sparčiai auga: žmonės ima gerti vis daugiau sauso vyno, jie pasiryžę mokėti už butelį daugiau ir po truputį ima eksperimentuoti, ieškoti naujovių. Šie pokyčiai atsispindi ir lentynose. Pamėgtieji Bulgarijos, Vengrijos, Gruzijos ir Moldovos vynai keičiami pigiais buteliais iš Argentinos, Čilės, PAR. O sodraus skonio mėgėjai gali mėgautis didesniu Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV vynų pasirinkimu. Šiame numeryje žengiame koja kojon su lietuviškomis madomis – degustavome ir aprašome visus Pietų Amerikos baltuosius vynus, kurie, atsižvelgiant į vartototojo lūkesčius, turėtų būti pigūs ir geri. O australietiškų vynų iki 120 litų sąrašas patraukia „Shiraz“ gausa. Čia jau taikomės prie pasaulinės vartojimo mados, kurioje „Shiraz“ iš Australijos ir „Syrah“ iš Ronos slėnio Prancūzijoje šiuo metu yra ant šlovės ir populiarumo pakylos.
Šiame numeryje pastebėsite ir keletą naujovių:
– pradedame spausdinti pasaulio vyno regionų lietuviškus žemėlapius; šįkart rasite Ispanijos žemėlapį;
– žurnale atsirado „Someljė kampelis“, kuriame pasidalinsime vyno ir maisto derinimo eksperimentų rezultatais;
– vyno kultūra gyva, ji kinta ir įsišaknija tarp mūsų; tuo įsitikinsite, skaitydami pokalbių su įdomiomis asmenybėmis ciklą, kurį pradeda Jūratės Sprindžiūnaitės interviu su režisieriumi Arūnu Mateliu;
– vynas daugeliui iš mūsų asocijuojasi su rūsiais, voratinkliais ir senove; tačiau patys retai ragaujame senesnio nei 10 metų vyno; kelionę į praeitį pradėsime nuo 1945 ir 1955 metų Bordo vynų skanavimo patirties naujoje rubrikoje „Senų vynų degustacijos“.
Kitas „Vyno žurnalo“ numeris Jus pasieks gruodžio mėnesį.
Redakcijos vardu
Vyr. redaktorius Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
