Su kuo bepakalbėtum parduotuvėje ar restorane, visi tvirtina, kad vidutinis lietuvis nelinkęs eksperimentuoti: nuolat perka tuos pačius vynus, o jei jų nėra, renkasi tai, kas jam nors kiek pažįstama. Ši žinia nė kiek nedžiugina tų pardavėjų, kurie žino Lietuvos rinkos trūkumus ir nori juos panaikinti, atsiveždami naujų, nematytų vynų. Mat Nedrąsus Klientas naujovių greičiausiai nepirks. Portugalija Lietuvos vyno mėgėjams taip pat yra dar neatrasta žemė. Jos vynų pasirinkimas parduotuvėse labai skurdus. Kai kas žino „Vinho Verde“, 10 – 11 % stiprumo šiek tiek putojantį gaivų vasaros vyną. Tačiau Portugalija seniai nebėra tik atostogų vyno šalis. Jos vynas išlieka atmintyje, nes yra stebėtinai geras: sodrus, elegantiškas, ilgaamžis ir savitas. Turiu omenyje ne tik portus, bet ir baltuosius bei raudonuosius sausus vynus. Tad šio numerio pagrindinis straipsnis ir skiriamas dviems geriausiems Portugalijos raudonųjų vynų regionams: Duerui (Douro) ir Daunui (Dao).
Lietuvoje sklando klaidinga žinia, kad vynas, kuriame yra sulfitų, blogas ir jo gerti nevalia. Sulfitų yra praktiškai visuose vynuose, todėl teks priprasti prie užrašo ant etiketės „Sudėtyje yra sulfitų“. O sąžiningus pardavėjus, kurie paskubėjo ir anksčiau laiko pradėjo laikytis Europos Sąjungos vyno ženklinimo reikalavimų, galima tik pasveikinti. Plačiau apie tai rašo Darius Voisiat savo komentaro skiltyje.
Keletas šio numerio straipsnių skirti vyno ir maisto draugystei. Pamažu priprantame, kad restoranuose dirba žmonės, kurie nusimano apie vyną ir gali duoti neblogą patarimą. Taigi ir someljė – vyno meniu puoselėtojas restorane – greitai nebebus siaubą kelianti retenybė.
Kitą „Vyno žurnalo“ numerį išleisime balandžio mėnesį, prieš pat „Vilniaus vyno dienas 2006“.
Redakcijos vardu
Vyr. redaktorius Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
