Bordo įprasta aperityvui patiekti saldų vyną. Rūmų kieme besirenkantys svečiai porą valandų vaišinosi jaunais 2005–2008 metų derlių Soterno ir Barsako saldžiaisiais vynais, užkandžiaudami žąsų kepenėlių ir rabarbarų kamuoliukais, šparagų skrebučiais su Akvitanijos eršketų ikrais, žalių pupelių ir upėtakių sušiu su migdolais, virtais kiaušiniais su chereso actu ir klevų sirupu, maskarponės triufeliais, avokadais su krevetėmis. Patiekalus ruošė Anne-Sophie Pic, Alainas Passard‘as ir Yannickas Alleno – visi trys trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų vyriausieji virėjai. Tarp svečių sutiktas Gabrielis de Vaucellesas, „Château Filhot“ savininkas, minėjo, kad 2005-ieji buvo vieni sėkmingiausių jo ūkio istorijoje, nes sąlygos vynui daryti buvo beveik tobulos. 62 ha „Filhot” vynuogynų kerta garsusis Cirono upelis, nuo kurio kylantis rūkas padeda plisti kilniajam puviniui. Ūkį sudaro ne tik vynuogynai, čia išliko sena dvaro struktūra: nuosavi miškai, parkai ir dirbami laukai – iš viso 350 ha žemės.
Svečiams persikėlus į specialiai renginiui pastatytą salę, vakarienė buvo pradėta kiek neįprastai – labai koncentruoto 2003-ųjų metų vyno kolekcija.
2003 m.
2003-ieji – didžiųjų vilčių ir nusivylimo derlius (derliaus nuėmimas prasidėjo rugsėjo 2 d.). Iš pradžių visi tikėjosi, kad labai karštą vasarą vynuogės sunoks tobulos koncentracijos ir svarumo. Vėliau paaiškėjo, kad cukrus taip greitai susikaupė uogose, kad nespėjo subręsti aromatai. Degintos paprikos aromatas, sumišęs su džemiškais kvapais, rūgšties trūkumas ir daug alkoholio – nesėkmingo 2003-ųjų bordo pavyzdys. Tiesa, geriausi vyndariai neblogai susidorojo su keblia užduotimi ir pagamino itin koncentruoto, svaraus, mėsingo vyno. Vakarienės metu 2003-aisiais padarytas Grand Cru vynas buvo patiektas su acte virtais burokėliais, kuriuose buvo juntamos akacijų medaus, druskos ir šokolado natos (šefas Alainas Passard‘as, restoranas „l'Arpege” ) – tobulas vyno atspindys lėkštėje ir netikėtas derinys visiems susirinkusiems.
1985–1996 m.
Su karštu užkandžiu svečių laukė raudonasis 1985–1996 metų vynas. Per šį dešimtmetį buvo daugybė puikių derliaus metų: 1985 m. (derliaus nuėmimo pradžia – rugsėjo 30 d.), 1986 m. (rugsėjo 26 d.), 1988 m. (rugsėjo 28 d.), 1989 m. (rugsėjo 4 d.), 1990 m. (rugsėjo 12 d.), 1995 m. (rugsėjo 18 d.), 1996 m. (rugsėjo 18 d.). Kiekvieno derliaus vynai – skirtingo stiliaus, struktūros, balanso. Jie bręsta nevienodu greičiu ir šiandien yra pasiekę skirtingas brandos stadijas. Todėl šefės Anne-Sophie Pic (“Le restaurant Pic”) sprendimas patiekti saldų pakepintą mėlynąjį langustą su vėžiagyvių sviestu, omarų sultiniu, raudonomis uogomis ir pakvėpintą žaliosiomis paprikomis buvo teisingas, nors pradžioje ir kiek keistas. Didžiausią malonumą suteikė patiekalo derinys su egzotišku, tačiau kvapniu ir gaiviausiu iš pateiktų Margo komunos vynu („Château Desmirail 2003“).
1975 m. „Château Haut Brion“ (Jeroboamas)
Šeimininkai su pagrindiniu patiekalu nusprendė patiekti 1975 metų vyno, brendusio 3 litrų buteliuose ir perpilto į specialiai renginiui sukurtus dekanterius. Po prastų 1974, 1973 ir 1972 metų 1975-ieji teikė nemažai vilčių (derlius pradėtas nuimti rugsėjo 22 d.). Mielas, žydėjimui palankus pavasaris, karšta ir sausa vasara, šiek tiek lietaus prieš derliaus nuėmimą rugsėjį lėmė vaisiškus, gana alkoholiškus, sodrios spalvos ir labai taniniškus vynus. Taninų kaita vynui bręstant butelyje ilgainiui išskyrė skirtingų ūkių vyno kelius. „Haut Brion“ pateko tarp kelių labiausiai pasisekusių Kairiojo kranto vynų. Iš dvigubo magnumo (jeroboamo) per vakarienę pilstytas vynas kvepėjo tabaku, džiovintomis datulėmis. Burnoje švelnus ir labai gaivus. Visiškai subrendęs (93 balai). Idealiai tiko su ant žarijų kepta veršiuko šonine su auksiniu speltos rizotu ir voveraitėmis (šefas Yannickas Alleno, viešbutis „Bar à Huîtres Buzz“).
„Château Haut Brion“ – vienintelis ne Medoko ūkis, klasifikuotas 1855 metais. Jam pelnytai suteiktas Pirmosios augavietės (1-er Cru Classé) statusas. Ūkis įkurtas 1533 m. 1660 m. jau minima, kad Anglijos karalius Karolis II šio ūkio vynu vaišino savo svečius. Dabartinių savininkų pirmtakas Clarence‘as Dillonas ūkį įsigijo 1934 m. Šiandien ūkis atsidūrė miesto apsuptyje. Tačiau savininkų šeima nesiruošia brangių vynuogynų paversti gyvenamųjų namų kvartalais.
1990 m. „Château d‘Yquem“
1855 m. klasifikuotų augaviečių asociacijos vakarienėse visada patiekiamas „Château d‘Yquem“ – geriausias regiono saldusis vynas. 1990 metai – išskirtiniai. Treti geri metai iš eilės ne tik Soterne, bet ir visame Bordo regione. Nors vasara buvo karšta ir sausa, po labai reikalingo lietaus rugpjūtį ir rugsėjį vynuoges sėkmingai apniko kilnusis puvinys. Saldžiuose vynuose susikaupė didžiausias cukraus kiekis nuo legendinių 1929-ųjų. Vakarienės metu patiektas vynas kvepėjo liepžiedžiais, svarainiais, apelsinais, melionais. Poskonyje juntamos tabako, geltonų aviečių natos. Tobulas saldumo ir rūgšties balansas. Puikiai subrendęs, tačiau be menkiausio senėjimo požymio (95+). Visi trys šefai padarė po nedidelį desertą: šiuolaikinis morenginis pyragaitis su avietėmis, šveicarišku sūriu „Vacherin“ ir „Blue Mountain“ kava; braškės su alyvuogių aliejumi ir žaliosiomis citrinomis; minkšto biskvito suflė su citrinomis.
Bordo–Vilnius
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
