Šimtaprocentiniai "Cabernet Franc" iš Sent Emiljono

„Château La Tour Figeac“

Sent Emiljono ūkio „Château La Tour Figeac“ savininkas Otto M. Rettenmaieris savo ūkio antrąjį vyną „La Esquise de La Tou Figeac“ patiekia prie šviežio tuno, tigrinių krevečių ir vos karamelizuotų burokėlių salotų. Su „Château Figeac“, „Château Cheval Blanc“ ir Pomeroliu besiribojančio ūkio dirva smėlinga, žvyringa, taigi ir vynas yra lengvas, jame dominuoja ‘Merlot‘. Kaip ir grand vin – 70 proc. ‘Merlot‘ ir 30 proc. ‘Cabernet Franc‘. Kai salotas apibarstai kalendra – nelengvais 2011 metais vyne išlikę dūmo, paprikos aromatai randa tinkamą palydovą. Dūmiškumas yra „Cabernet Franc“ aromatinis „parašas“, kuriam atpažinti vidutinės kokybės vynmečio vyne nereikia tvirtų įgūdžių. Šis kvapas rodo, kad derlius gerai neprinokęs, o gerais metais  geri vyndariai išvengia to kvapo, nes prinokina vynuoges iki galo. 2011-ųjų vasara nebuvo labai šilta, o ir rudeniniai lietūs užgriuvo kiek per anksti, tad Bordo vyndariams teko vynuoges skinti ne iki galo prinokusias.

Otto M. Rettenmaieris Bordo regione atvykėlis. Ūkį jo šeima įsigijo 1973-aisiais, kai per krizę žemė nuvertėjo 15 kartų. Otto vietinių taisyklių nelinkęs priimti besąlygiškai. Be įprastai gaminamo vyno, jis dar padaro po 300 butelių eksperimentinio: iš 100 proc. ‘Merlot‘, 100 proc. ‘Cabernet Franc‘ ir vadinamąjį „Château Cheval Blanc“ mišinį – iš 60 proc. ‚Cabernet Franc‘ ir 40 proc. ‚Merlot‘. Vien iš ‘ Merlot‘ padarytas 1997- ųjų „Bethoven“ kvepia trumais, kalendra, sena oda, balnu. Nuostabiai švelnus, su likerizuotų slyvų poskoniu, bet aromatas jau ima nykti (91 balas). „Smetana“ padaryta tik iš ‘Cabernet Franc‘ ir kvepia sena trešnių uogiene, burokėliais, rūdimis. Nei paprikos, nei dūmo beveik nejuntama. Burnoje labiau koncentruotas, rūgštesnis, švelnesnis, tauresnis, savotiškai saldaus poskonio (93 balai). Net ir prastais metais padarytas „Cabernet Franc“ atrodo geras.

Ragaujame puikių 1998-ųjų derliaus vyno: „Merlot“ – slyviškas, gana taniniškas, nedaug rūgšties (90 balų); „Cabernet Franc“ – kvepia asfaltu, graikiniais riešutais, juodžemiu, lelijomis. Vidutinė rūgštis ir išraiškingas gyvulinių aromatų  pliūpsnis (93 balai). „Cabernet Franc“ laimi.

2000-ųjų vynas rodo didesnį brandinimo potencialą: „Merlot“ – prinokusių vyšnių, trešnių aromato, vis dar energingas burnoje, vaisiškas (93 balai), „Cabernet Franc“ – labiau subrendęs, tauresnių, tankių, aksominių taninų, kvepia oda, riešutais (94 balai).

Šimtaprocentinio „Cabernet Franc“ dažniau paragausi Luaros slėnyje, kur vynas labai gerai atspindi daug kalkakmenio turinčio dirvožemio sudėtį, ir vyndariai brandinimu ąžuolo statinėse nepiktnaudžiauja. Brandi žemiška, dūmiška, saldžių raudonų uogų, slyvų aromatų puokštė susiformuoja per 5–6 metus. Bordo prie šios puokštės prisideda ąžuolo statinių taninai, gausesni uogų taninai – ir išeina labai kompleksiškas, kvapnus ir struktūriškas vynas.

„Château Trotte Vieille“

Bene rečiausias Bordo vynas, kurio nuo 2004-ųjų padaroma vos 130 butelių kasmet, yra „Tres Vieilles Vignes du  Trotte Vieille” – iš daugiau nei šimtmečio senumo „Cabernet Franc“ vynmečių, augančių Sent Emiljono plokštikalnėje. Priešfilokserinis plotelis priklauso „Château Trotte Vieille“ ūkiui.  Į amerikietiškas šaknis neskiepyti vynmedžiai vadinami franc pied. Išskyrus keletą butelių aukcionuose, šis vynas neparduodamas. Jis skirtas tik ragauti profesionalams, nes yra ne vien šio ūkio, bet ir viso Sent Emiljono istorijos liudininkas. Dėl itin mažo derlingumo ir gerai išvystytos senų vynmedžių šaknų sistemos vynas  labai minerališkas: juntami prieskoniai, sūrus poskonis, susipynęs su aviečių uogienės, saldumo pojūčiu. Slyvos, kedras (dėl brandinimo naujose ąžuolo statinėse), daug aksominių švelnių taninų. Ilgai trunkančio skonio, gilus vynas ( 2009 m. – 94 balai).

Šį vyną reiktų palyginti su ūkio grand vin, kuriame kasmet, bet mažesnėmis proporcijomis dominuoja ‘Cabernet Franc‘. 2009 m. vynas (40 proc. ‘Merlot‘, 60 proc. ‘Cabernet Franc‘) kvepia juodųjų serbentų uogiene, yra labai gaivus, vaisiškas, gana gausių, taurių taninų (94 balai). 2010 m. vynas (42 proc. ‘Merlot‘, 58 proc. ‘Cabernet Franc‘) vėl kvepia juodaisiais serbentais, avietėmis, truputį paprika. Dar juntamas naujo ąžuolo aromatas ir saldūs taninai poskonyje. Vynas vaisiškas su didesniais nei vidutiniai taninais, puikiai subalansuotas (93 balai). 2012 m. vynas (49 proc. ‘Merlot‘, 48 proc. ‘Cabernet Franc‘, 3 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘) yra juodųjų ir raudonųjų serbentų aromato, didesnių nei vidutiniai taninų (92 balai). Matome, kad toks Sent Emiljono vynas yra savaip panašus į Medoko vynus, tačiau pasižymi švelnesniais taninais ir tamsesne aromatų puokšte.

„Château Ausone“  ir „Château Cheval Blanc“ nedaro eksperimentinių vynų. Nuo pat klasifikacijos Sent Emiljone atsiradimo 1955 metais jie yra elitinėje Premier Grand Cru A kategorijoje, taigi dėl aukštos kainos brangina kiekvieną derliaus kekę. Nors vynuoges jie augina skirtingame terroir: „Ausone“ – ant kalkakmeningos Sent Emiljono plokštikalnės šlaitų, prie pat Sent Emiljono miestelio, „Cheval Blanc“ – rytinėje apeliacijos dalyje, netoli Pomerolio, kur vyrauja molingas ir žvyringas dirvožemis. Matyt, ne šiaip sau abiejuose ūkiuose dažniausiai renkamasi vynuogės ‘Cabernet Franc‘. Jos suteikia vynui daugiau taninų, daugiau gaivos, savotiško dūmiško kompleksiškumo, minerališkumo ir labai tauraus brendimo potencialo, kuris Bordo labai vertinamas.

Kasdienėje kalboje apie Bordo vyną ‘Cabernet Franc‘ retai minima. Tačiau ji jau seniai nusipelniusi išskirtinio geriausių vyndarių dėmesio, gal ilgainiui prie jos pavadinimo priprasime ir mes.  

Taip pat skaitykite:

• Pietūs „Chateau Figeac“
• Paragauti keturiasdešimties metų sulaukusio vyno
• 2009 metų derliaus Sent Emiljono vynas