Laroche šeima – senbuviai Burgundijoje. Michelis Laroche yra penktos kartos vyndarys. Jis Dižono miesto universitete baigė vyndarystės mokslus ir jau nuo 1967 metų energingai ėmėsi veiklos. Tai įrodo vynuogynų plotai. Jo tėvai turėjo šešis hektarus vynuogynų, o dabar vien Chablis apeliacijoje šeima valdo 100 hektarų! Michelis pradėjo populiarinti mintį, jog vyno kokybę lemia į uogų derliaus auginimą sudėtos pastangos. Vyndarys iškėlė kredo ir juo vadovaujasi: “statinės vyndarystėje tai lyg druska gastronomijoje: per daug druskos patiekalą sugadina, o per mažai – jo skonį daro prėską”. Jo vynuose ryškus žinovų vertinamas žemės įtakotas charakteris yra neįmanomas maišytame vyne.
Brangus Laroche vynuogynų derlius apdirbamas šeimos namuose, buvusiame Obediencerie vienuolyne. Jo rūsyje iki šiol yra išlikusi koplyčia su šventojo Martyno palaikais. Būtent čia daugiau nei prieš 1000 metų vienuoliai gamino pirmuosius Chablis vynus.
„Būna įdomu, kai žmonės sako, jog labai mėgsta šabli vynas, bet nekenčia „Chardonnay“. Jie nesuka galvos ir nesigilina, kad šabli ir yra būtent „Chardonnay“ vynas. Kita vertus, tai įrodymas, kas čia jis unikalus ir nepaktojamas,- Lietuvoje viešėdama bendrovės "Mineraliniai vandenys" kvietimu, patirtimi su vyno mėgėjais dalinosi viešnia.- Chablis – tai toliausiai į šiaurę nutolusi Burgundijos dalis. Norint čia pagaminti gerą vyną reikia labai pasistengti. Šalnų grėsmė ir nepastovi vasaros šiluma vyndarius verčia jaudintis, tačiau kartu suteikia galimybę pagaminti puikų „Chardonnay“ vyną. Įgudusios akies parinkto vynuogyno šlaitas pagaus daugiau saulės spindulių, tad derlius bus pilnai sirpus ir nepraras vėsaus klimato suteikto gaivumo.
Šio krašto vyno paslaptis slypi ten, kur niekas nė nemano jos ieškoti. Priešistoriniais laikais Šabli vietovėje tyvuliavo jūros įlanka, kurioje klestėjo moliuskų kolonijos. Per milijonus metų iš kriauklių suklostytas kalkinis dirvožemis yra itin puikus ‘Chardonnay‘ vynmedžių auginimui. Uogos iš jo semia išskirtinį mineralinį skonį, juntamą labai lengvame, gaivaus skonio vyne“.
Prakutę vyno mėgėjai mėgaujasi ir parduotuvių lentynose ieško ne šiais vyno iš šablio, bet nori, kad jie būtų iš premier cru, o dar geriau – iš grand cru kategorijas turinčių vynuogynų. Pastarųjų Chablis apeliacijoje yra tik septynios, jos užima apie 100 hektarų. Laroche šeima po keletą hektarų turi trijuose grand cru vynuogynuose.
Jie – išraiškingesnio skonio. Pavyzdžiui, „Domaine Laroche Les Beauroys Chablis Premier Cru AC 2008“ 15 procentų žaliavos devynis mėnesius fermentuota ir brandinta ąžuolo statinėse. Taip vyndarys siekia išlaikyti nepažeistą subtilų prigimtinį vyno charakterį, todėl ąžuolo „inkliuzas“ čia jaučiamas labai subtiliai, su kuriuo labai sėkmingai konkuruoja minerališkumas. Vynas į butelius lėtai supiltas beveik nenaudojant skonį mažinančio filtravimo. Degustuojant šį vyną pastebėta, kad paskutiniai lašai buvo skaniausi. Vadinasi, tokį gėrimą verta dekantuoti, tai yra perpilti į specialų indą, kad jis gavęs oro geriau atsivertų.
"Domaine Laroche Les Blanchots Chablis Grand Cru AC 2005“ – tai vynas iš aukščiausią kategoriją turinčio Les Blanchots vynuogyno, kur Laroche vyninė valdo tik 4,56 hektarų plotą, todėl suprantama, kad šio vyno gamybos kiekis labai mažas. Tik trečdalis vyno devynis mėnesius fermentuojama ir brandinama ąžuolo statinėse. „Grand cru vynuogynuose surinktas derlius ąžuole laikomas ilgiau, tačiau tuo nepiktnaudžiaujame. Per daug ryškus makiažas šiam vynui netiktų“,- vaizdžiai kalbėjo ponia G. Laroche.
Jūratė Sprindžiūnaitė
Vladimiro Ivanovo nuotr. ("Verslo žinios")
Taip pat skaitykite:
