Vyno – į Slovėniją

Amforos

Amforos – moliniai indai vynui laikyti – neatsiejama Antikos laikų vyno kultūros dalis. Sėslūs Viduržemio ir Juodosios jūros pakrančių gyventojai molio indus įkasdavo į žemę ir taip saugodavo vyną. Tokius indus tebenaudoja gruzinai (žr. straipsnį apie Kachetiją – red. past.). Tačiau keliaujančios barbarų gentys, siaubusios silpstančią Romos imperiją mūsų eros pradžioje, įvedė tradiciją skysčius laikyti lengviau transportuojamose medinėse statinėse.

Erzetičių šeima (Goriška Brda) vyną vėl pila į amforas. Savo ‘Sivi Pinot‘ vynuogių (taip Slovėnijoje vadinamos ‘Pinot Gris‘) sultis jie dvi dienas laiko su žievelėmis, po fermentacijos vyną metams supila į dideles statines, o vėliau dar metams perpila į molines amforas, kurios laikomos įkastos į žemę. Beveik rožinės spalvos vynas labai minerališkas, vaisiai sumišę su ąžuolo prieskoniais, sūdrus, įspūdingas skonis („Amfora Sivi Pinot 2008”, 91 balas).

Baltojo vyno maceracija

Žinia, kad baltąjį vyną norime gerti kuo glotnesnį, švelnesnį. Tai užtikrina greitas sulčių nusunkimas nuo aitrumą duodančių žievelių. Drąsesni vyndariai su žievelėmis vyną palaiko 6–12 valandų, o atsiradusį švelnų aitrumą kompensuoja žievelių išskiriamas labiau koncentruotas aromatas. Slovėnijoje neretai sutiksite vyndarių, vyną su žievelėmis paliekančių porai mėnesių (!).

Ščurek (Goriška Brda) – vienas įdomiausių ilgai maceruotų vynų gamintojų. Vyną “Dugo” iš ‘Ribola Giala’, ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Blanc’ vynuogių pradžioje jis laiko 14 dienų su visomis žievelėmis, po to pašalina du trečdalius tirščių ir laiko dar 3 mėnesius. Vėliau vynas beveik dvejus metus „kalinamas“ ąžuolo statinaitėse.  Dar įdomiau daromas vynas „Kontra“: nesutraiškytos ‘Ribola Giala‘ ir ‘Chardonnay‘ uogos , vėliau – iš jų atsirandantis vynas 10 mėnesių laikomas su žievelėmis 300 l talpos statinaitėse. Vynas daromas be sulfitų, prieš išpilstymą į butelius nefiltruojamas. „Kontra“ stebina pernokusių vaisių, prieskonių, šieno ir medingų gėlių aromatais (“Kontra 2007”, 92 balai).

Slovėnijos ąžuolas

Slovėnijos ąžuolą labai mėgsta italai: didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse brandinami klasikiniai Toskanos vynai, mažose (barrique – 225 l talpos statinaitė) bręsta amaronės, barolai ir barbareskai. Slovėnijos ąžuolas turi daugiau taninų ir yra kartesnis nei Prancūzijos, jis labiau tinka raudonajam vynui brandinti. Slovėnijos vyninėse ąžuolo statinės netaupomos.

Čotaras (Kras) savo triaukščiuose rūsiuose vyną brandina statinėse iki 6 metų. Vyndarys, kaip Slovėnijoje nereta, nenaudoja nei mineralinių trąšų, nei chemikalų, sulfitų deda triskart mažiau, nei nustatyta ekologinės vyndarystės standartų. 5 metus ąžuolo statinėse laikytas 1999 metų „Cabernet Sauvignon“ brandus, bet nepasenęs: fermos, raudonų uogų aromatai, vidutiniškai gausūs taninai, vaisiškas poskonis. Burnoje minkštas ir nerūgštus (92 balai). Dar įdomesnė 2006 m. „Malvasia“. Iš 48 įvairių ‘Malvasia‘ veislės atmainų ponas Čotaras naudoja Istrijos vynuoges. Jis daro sausą vyną, kurį su puse žievelių kiekio laiko ištisus metus. Vynas aiškiai oksiduotas, panašus į maderą: vario spalvos, kvepia slyviene, riešutais, vašku. Burnoje klampus, aliejiškas, minerališkai gaivus. Atrodo senesnis, negu yra iš tikrųjų. (89 balai)

Klasikinis vynas

Įdomybės traukia, tačiau kasdien Slovėnijoje geriamas mums įprastesnis vynas. Vakariniame šalies Primorjės regione verta paieškoti baltojo vyno iš ‘Rebula‘, ‘Sivi Pinot‘, ‘Pinela‘, ‘Chardonnay‘ vynuogių. Geras raudonasisi iš ‘Refošk‘, puikus „Cabernet Sauvignon“  ir „Merlot“ . Įspūdinguose „Goriška Brda“ vyninės rūsiuose išlaikytas 1967 metų „Merlot“ buvo granatinės spalvos su rožiniu atspalviu. Kvepėjo sūriu „Brie de Meaux“, oda, stirniena, vytintu kumpiu, mišku. Labai gaivus ir beveik be taninų. Primorjėje daroma putojančio vyno ir minėto dažnai saldaus „Malvasia“. Palei Austrijos ir Vengrijos sieną esančiame Podravjės regione rasite puikaus „Riesling“, „Tramineč“ ir saldaus ledo vyno (ledeno).

 Vietinės grožybės

Mažiausias, bet gražiausias iš visų Slovėnijos vyno regionų – Goriška Brda, besišliejantis prie Italijos Koli Orientalio (artimiausi miestai – Goricia ir Triestas). „Brda“ slovėniškai reiškia „kalvos“. Jų viršūnėse įsikūrę kaimeliai  (ypač dėmesio vertas Šmartnas, XIV a. miestas-tvirtovė) , o šlaituose noksta vynuogės.  6 tūkst. gyventojų turinčiame regione viršun stiebiasi balti 27-ų bažnytėlių bokštai, iš kurių matosi Adrijos jūra.  Balandžio mėnesį kiekviename kaimelyje vyksta vyno šventės, o gegužę prasideda  trešnių metas.

 Ką čia valgo

Maisto kultūra Slovėnijoje aukščiausio lygio: vytintas kumpis, vytintos dešros, laukiniai ir kultūriniai smidrai – stalo kasdienybė. Ryte vyras žmonos prašo išvirti mėsinės sriubos su degintais miltais (župa prežganka), nes ji padeda atstatyti sutrikusį virškinimą.

Užsukite į Slovėniją.

Taip pat skaitykite:

• Slovėnija
• Trys Gruzijos vyno stiliai
• „Brunello di Montalcino“ vyndariai