Trijų patiekalų vakarienei patiektas krabų ir tigrinių krevečių terinas, visame pasaulyje garsios „Aberdeen Angus“ jautienos filė, ėrienai iš princo Čarlzo „Highgrove“ pilies su šviežiomis ant griliaus pakepintomis ir blanširuotomis daržovėmis. Desertui – trijų skirtingų šokoladų pudingas su naminiais ledais brendyje išmirkytuose krepšeliuose. Viskas ekologiška, labai paprasta.
Per poros valandų vakarienę patiektas vynas iš Bekingemo rūmų bei karališkųjų Clarence namų rūsių, kaip sakė kai kurie svečiai, buvo stulbinamai geras. Tai – „Dom Perignon Rose Vintage 1996“, burgundiškasis „Philippe Chevy Meursault 1-er Cru Les Charmes 2005“ bei „Chateau Petrus Grind Vin Pomerol 1979“.
Kai prasidėjo šokiai, svečiams buvo pasiūlyta atsigaivinti šampanu, „Mojito“ kokteiliai bei stipriųjų gėrimų, o antrą nakties padavėjai salėje pasirodė su padėklais sumuštinių su bekonu.
Kalbant apie patiekalus, paprastumas – iš Šveicarijos kilusio A. Mossimano (nuotraukoje) virtuvės filosofija. Meistras vengia sunkių padažų, taip pat sviesto ir grietinės, o stengiasi išlaikyti geriausias organiškai užaugintos mėsos bei vietinių daržovių savybes. Tokios filosofijos virtuvės maestro laikosi dar nuo 1980-ųjų vidurio: „Nesistenkite naudodami per daug ingredientų. Palikite natūralų skonį. Vištiena turi išlaikyti vištienos skonį, o žuvis – žuvies. Daugelis virėjų persistengia ir sugadina gerą produktą“.
Užuot apsaunkinęs produktus grietine ir sviestu, Mossimano renkasi virimą ir garinimą, kurie išsaugo skonines jų savybes. O vietoje druskos ir kitų riebalų jo virtuvėje pirmenybė teikiama žolelėms bei marinatams. Tai subtiliai praturtina patiekalus.
Mosimannas Londone turi savo vardo klubą, kurio nariu galima tapti tik su rekomendacijomis ir jei esi pasiruošęs nemenkai palengvinti savo piniginę: narystė metams kainuoja 735 eurus, stojamasis mokestis dar 285 eurus. Ir tai mokestis už tai, kad galėtum pietauti klubo restorane.
Šveicaro virtuvė vadinama tarptautine, kurioje aromatai ir skoniai pasiskolinti iš Japonijos, Pietryčių Azijos, Prancūzijos ir Italijos. Neblėstanti jo klasika: grybų rizotas, Cezario salotos, mėsa totoriškai, marinuota lašiša, krabų mėsa, pagal šefo receptą kepta duona ir pudingas.
Jūratė Sprindžiūnaitė
Taip pat skaitykite: