Vyną gaminančių šalių gyventojai pasmerkti gerti vietinį vyną. Toks likimas nėra blogas, jei gyveni Šampanėje, Toskanoje ar Mozelyje – didingo vyno gamybos regionuose. Stiklinėmis maukdami nesudėtingą naminį vyną laime švyti ir Gruzijos ar Moldovos kaimiečiai – jie ant stalo iš savo pačių išaugintų vynuogių spaustą, meile ir prakaitu paskanintą vyną. Apsilankius Ukrainoje taip pat susidaro įspūdis, kad patekai į vyną gaminančią šalį: prekybos centruose ukrainietiškam vynui skiriama du trečdaliai lentynų. O pardavimai siekia 83 procentus tūrio ir apie 70 procentus šalyje suvartojamo vyno vertės.
Tai nenuostabu, nes ukrainietiško vyno butelio kaina prasideda nuo 23 grivinų (8 litų). Lentynose dominuoja didelių gamyklų, superkančių vynuoges (dažniau – sultis ar net vyną) iš visų parduodančių ir leidžiantys sau vyną "praturtinti" šiek tiek alkoholio, jei vynuogės nepakankamai prinokusios. Pigiausias importuotas vynas retai pigesnis nei 35 grivinos (12 lt.). Antai mums gerai pažįstama "Santa Rita" kainuoja apie 110 grivinų (35 lt.), o šampano už mažiau nei už 569 grivinas (190 lt.) (Moet Chandon Brut Imperial NV) ir nerasi.
Tačiau restoranų meniu vietiniam vynui skiriama labai mažai vietos. Geriausiu atveju gausite taurę paprastučio, pernokusių uogų, taigi slyviško su odinės oksidacijos natomis “Cabernet” arba džiovintų vaisių kompotu kvepiančio beveidžio“Chardonnay”. Nacionalinio restorano Kijevo centre someljė mums mandagiai paaiškina, kad gero ukrainietiško vyno sulauksime už kelių dešimtmečių, nes „jam kaip ir angliškai pievelei suformuoti reikia laiko“.
Laimės ieškoti užsukame į Dmitro Sidorenko – Ukrainos someljė asociacijos prezidento - valdomą restoraną “Peščera”. Žinome, kad šio žmogaus mokykloje ne tik mokėsi praktiškai visi Ukrainos someljė, bet jis ir entuziastingas šalies vyno fanas. Tarp stalaktitais padabintų sienų flinstounų rūbais padabintos merginos pagaliau atneša keletą butelių to, ką ponas Sidorenko rekomenduotų parsivežti į Lietuvą.
Pavelas Shveisas Kryme pasodino naują vynuogyną ir pradėjo ūkininkauti, remdamasis biodinaminiais principais vos prieš ketverius metus. Ragaujame jo pirmojo derliaus “Chernaya River Valley Cler Nummulyte Sauvignon Blanc 2010” – labai gaivus, vaisiškas, nesudėtingas jaunų vynmedžių vynas, kurio butelis restorane kainuoja 150 grivinų (50 lt.).
Gulijevų vyninė gerokai didesnė – ji valdo apie 10000 hektarų, todėl Dmitro Sidorenko rekomenduoja tik keletą sėkmingiausių jos vynų: „Vina Gulijevych Select Rose 2010” parduotuvėje kainuojantis apie 60 grivinų (20 lt.) – smogia įspūdingais gėlių, vaisių aromatais. Toks vynas patinka net ir alaus mėgėjams. „Vina Gulijevych Select Cabernet 2009” – ryškus vaisiškas, koncentruotas, su vos juntama paprikos natele. Tačiau jame juntama ir nebrangiems didelių apimčių vynui būdinga oksidacinė riešutų aromato užuomazga.
“Kaip gi su Massandros vynais,” - teiraujamės p. Sidorenko. Šio vyno parduotuvėse gausu. Ukrainos someljė prezidentas pasakoja, kad Massandros vardą turi teisę naudoti septyni “sovchozai“, todėl jis siūlo įdėmiau paskaityti etiketę ir patikusį šios vyninės vyną įsidėmėti ne iš pagrindinio pavadinimo, o iš mažesnėmis raidelėmis užrašytos informacijos. Kita vertus, saldaus ir pastiprinto vyno paklausa krenta ir Ukrainoje. Todėl šalies ateitis – sauso vyno gamintojų rankose. Jų tarpe gerų yra labai mažai.
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
