Toskanos Naujasis pasaulis

Bolgerio lygūs laukai

Įdomiausias tokio globalizuoto skonio vietinės išraiškos regionas yra Bolgeri-Maremos (Bolgheri – Maremma) pakrantės dalis, esanti šalia Kastanjeto Kardučio (Castagnetto Carducci) miestelio. Rytuose regioną riboja neaukštos kalvos, ant kurių pirmieji naujakuriai – vyninė „Sassicaia“ – 1944 m. bandė įkurti vynuogyną. Ilgainiui išaiškėjo, kad į kalnus kopti nėra prasmės, nes geriausias vynas daromas lygumoje, kuo arčiau jūros lygio. Tačiau, kaip pasakoja vyndarė Gaja Gaja (nuotraukoje), Gajų šeimos vardu valdanti „Ca‘Marcanda“ vyninę, jos tėvas, visą gyvenimą dirbęs labai kalvotame Pjemonte, pirmąjį savo vynuogyną Bolgeryje 1996 metais taip pat pasodino ant aukšto šlaito. Regiono pirmeivių išmintis pasitvirtino – temperatūra kelių šimtų metrų virš jūros lygyje pasirodė per žema vynuogėms sunokti ,ir teko leistis žemyn, kur šilčiau...  Bolgeryje vynuogynų eilės nutįsusios iš rytų į vakarus, statmenai pakrantei: siekiama, kad nuolat nuo jūros pučiantis vėsus vėjas pasiektų net ir toliausiai esančius plotus – vynuogės turi ne tik prinokti, bet ir išlaikyti gaivą. Vietovei būdingas Viduržemio jūros klimatas, tai reiškia, kad čia daugiausiai lyja vėlyvą rudenį ir žiemą (apie 600 mm kritulių per metus), o vasara – sausa ir labai saulėta, saulės šviesos kiekį padaugina jūros atspindžiai.

Bolgerio laukuose labai daug nugludintų, upių suneštų akmenų. Pirmosios regiono vyninės „Sassicaia“ pavadinimasir kilęs iš žodžio „akmuo“ (it. sasso). Dirvožemyje gali dominuoti smėlis (arčiau pakrantės), smėlio ir molio mišiniai, molingas smėlis (Sassicaia) ar priemolis (Ornellaia).   Dirvožemio panašumas į Bordo lėmė tai, kad markizas Mario Incisa della Rocchetta čia pasodino savo dievinamas ʻCabernet Sauvignonʼ.  

Metalinės Maremos kalvos

Maremos vynas daromas ir greta Bolgerio, tiesiog vyndariams tenka pagrįsti, kad formalios regiono ribos nėra tokios svarbios, kaip gamtinės sąlygos. 1997 metais netoli Suvereto miestelio Vittorio Moretti su dukra Francesca  (vyninės „Bellavista“ savininkai Frančakortoje) įkūrė vyninę „Petra“ . Čia gaminami itin vaisiški, aromatingi vynai: iš ‘Merlot‘ padarytas „Quercegobbe“ kvepia mėlynėmis, o mišinys „Petra” iš 70 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘ ir 30 proc. ‘Merlot‘ – erškėtrožių sirupu. Skonis Naujojo Pasaulio stiliaus: vynas svarus, pirmoji ataka saldi ir labai geras balansas.  Maremos vyno gerumo paslaptis tokia pati, kaip ir Bolgerio – nedidelis atstumas iki jūros ir idealios Bordo vynuogių nokimo sąlygos. „Petra“ vynuogyne, esančiame 15 km nuo Tirėnų jūros, 350m. aukštyje virš jūros lygio Metaliferės kalvyne (Colline Metallifere) auginamos aukštumas mėgstančios ʻSangioveseʼ ir ʻCabernet Francʼ. Čia rudoje dirvoje, gausioje geležies, iškirsta 150 m. gylio šachta, kurioje pastatyta įspūdinga, šiltomis melsvomis, rusvomis spalvomis švytinti vyninė (architektas šveicaras Mario Botta). Joje apima tokia ypatinga, pakili nuotaika, kad atrodo, jog čia negali nedaryti poetiško vyno.

Taip pat iki pamatinių geležingų uolienų leidžiasi ir Antinori‘ų šeimai priklausanti „Le Mortelle“ – 1999 metais įkurto ekologinio ūkio vyninė. Joje technologinis procesas suorganizuotas taip, kad visiškai nereikia naudoti siurblių: kiekvienas tolesnis vyno gamybos etapas yra aukštu žemiau, ir vynas ar jo žaliava traukos veikiami keliauja žemyn, kol pasiekia ąžuolo statinių saugyklą dugne.

Italijos Naujasis Pasaulis

Ne tik Bogeris, bet ir visa Marema vadinama Italijos Naujuoju pasauliu: čia labai šiltas klimatas ir  nepaliesta gamta, kurioje vynuogynai sodinami pirmą kartą. Daugelis vynuogienojų yra  vos 10–15 metų senumo, taigi vyndariai dar nežino tikrojo regiono vyno potencialo, turi nuolat mokytis ir yra priversti keisti pasirinktą strategiją nestabdydami gamybos. 1985 m. pradėto daryti vyno „Ornellaia“ vyndarys Alexas Heinzas (nuotraukoje) vardija anksčiau padarytas klaidas, kurias jis priverstas taisyti: vynuogynai tankinami iki  9–12 tūkst. sodinukų hektare (seniau buvo 3–4 tūkst. sodinukų);  perkamos mažesnės fermentavimo talpos, nes vyninei priklausantis plotas dabar skaidomas į daugybę mažų vynuogynų, iš kurių gaunami skirtinga žaliava, todėl geriausia būtų tuos vynus fermentuoti atskirai; planuojama vyninę perstatyti taip, kad žaliavos judėjimas vyktų panaudojant traukos jėgą, o ne siurblius. Prieš šešiasdešimt metų „Cabernet Sauvignon“ eksperimentą pradėjęs  „Sassicaia“ savininkas užtruko 20 metų, kol išmoko suvaldyti didesnį nei Bordo alkoholio ir rūgšties kiekį ir kiek kitokį vyno brendimo procesą. 1948-aisiais nuėmęs pirmąjį derlių, savo vyną į rinką vyndarys išleido tik 1968-aisiais. Tačiau išmoktos pamokos atnešė saldžių vaisių: „Ornellaia“ ūkyje daromam „Masseto“ vynui, geriausiam Italijos „Merlot“ (jo butelis kainuoja bent 1500–2000 litų) uogos auginamos ant sūraus jūrinės kilmės molio klodo, nenoriai atiduodančio drėgmę vynuogienojo šaknims. Molio sluoksnis yra kompaktiškas, kietas, ir vynuogės turi kovoti, tiesiog fiziškai įveikti molį, kad galėtų sunokti. Kaip sunku vynuogienojui augti rodo ir tai, kad vasarą jo ūglius užtenka apkarpyti vieną kartą, o gretimuose plotuose tai daroma 4–8 kartus.

Nepaliesti gamtos

Maremos peizažas žavi savo pirmykščiu, neintensyvios žemdirbystės vos paliestu grožiu. Vynuogynai suskaidyti alyvmedžių giraičių ir kiparisais apsodintų kelių, už jų stūkso miškais apaugusios kalvos. Regionui savaip pasisekė, kad senosios jo vyninės dėl vyno sėkmės finansiškai laikosi labai gerai, o ir naujieji investuotojai ateina iš sėkmingo verslo, todėl nešykšti pinigų peizažo grožio išsaugojimui. Todėl ir „Ca‘Marcanda“, ir „Petra“, ir „Le Mortelle“ vyninių nesimato iš išorės. Žemės deivės vardu tėvų pavadinta Gaja Gaja pasakoja, kad ant „Ca‘Marcanda“ vyninės stogo žydi 8 tūkstančiai oleandrų ir alyvmedžių. Vyninė atrodo kaip kalvelė vidury vynuogynų, o „Petrą“ išduoda nedidelė apvali architektūrinė kompozicija ant kalno šlaito.

Iš šalies gali atrodyti, kad Marema yra itin sėkmingas regionas, nes čia gerai sunoksta taurios Bordo veislės. Tačiau kai vyndariai pasakoja apie vynuogynų persodinimus, dirvos tyrimus bei nuolatinius eksperimentus, tuomet supranti, koks nelengvas yra kelias į sėkmę. Taip, pagavę laimės paukštę, jie jos jau nebepaleidžia, tačiau tai daro labai atsakingai, šiuolaikiškai, išsaugodami tai, ką rado atėję. ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘, ‘Merlot‘  veislės Maremoje ir Bolgeryje yra svarbus vyno skonio faktorius, tačiau už tai, kad jos čia klesti ir net iš jaunų vynmedžių derliaus padaromas įspūdingas vynas  turime būti dėkingi čia įsikūrusiems žmonėms.

Siūlomi vynai

Taip pat skaitykite:

• Super Toscana vyno konkurentai
• Du legendiniai itališki „Chardonnay“
• Tailando vynas