Pierangelo Tommasi susirinkusiems "Sofi L" restorane Vilniuje pasakojo, kad jie per metus padaro apie 90 000 butelių „Amarone della Valpolicella“ , iš kurių daugiau nei du trečdalius parduoda užsienyje. Amaronei skirtos vynuogės yra vytinamos specialiose saugyklose beveik keturis mėnesius, kol netenka apie 30% drėgmės. Iš tokių tirštų ir gerokai saldesnių, nei įprasta, sulčių daromas sausas vynas, pasižymintis nemažu alkoholio kiekiu (ne mažiau 14%, o dažnai pasiekiantis ir 16% tūrio), kvepiantis džiovintomis bruknėmis, slyvomis, saldžiais prieskoniais. Tommasi „Amarone“ net turi šiek tiek saldumo, kuris sušvelnina gausių taninų pojūtį ir vyną padaro tinkamu gerti ne tik su raudona mėsa, bet ir vieną.
Po regiono vyndarystės garvežiu vadinamo, įspūdingiausiojo, galingiausiojo „Amarone“ vyno likusios žievelės neišmetamos. Jose yra likę nemažai cukraus ir tauraus vystančių vynuogių aromato, bei daug vaisinio skonio. Šios išspaudos yra maišomos su vynu, padarytu iš nedžiovintų vynuogių, ir mišinys dar kartą fermentuojamas. Gautasis „pagerintas“ vynas vadinamas „Ripasso“. Šiuo metu tai yra viena greičiausiai augančių Italijos vyno rūšių - už palyginus nedidelę kainą gauname vyną, kuris pasiržymi dalimi amaronės savybių. Kaip ir pastarąją, šį vyną labiausiai mėgsta vėsesnių šalių gyventojai: skandinavai, finai, vokiečiai ir ... lietuviai. Tarp degustacijos su ponu Pierangelo dalyvių 2005 m. derliaus „Ripasso“ gerbėjų buvo nemažiau, nei „Amarone“. Šis vynas taip pat nėra visai sausas, kvepia džiovintomis slyvomis ir klasikiniai karsteli juodomis uogomis.
Tommasi šeima Valpoliceloje valdo vyninę nuo 1902 metų. Čia daromų vynų asortimentą 1997 metais praplėtė Toskanoje – Maremmoje įsigytas ūkis „Poggio al Tufo“. Tufas – vulkaninės kilmės uoliena, kurioje Tommasi pradėjo auginti ‘Vermentino’ ir ‘Alicante Bouschet’ veislių vynuoges. Pastaroji yra ‘Grenache’ giminaitė – tačiau nuo pastarosios skiriasi ypatingai intensyvia spalva. ‘Alicante’ yra teinturier vynuogė – jos sultys yra raudonos spalvos. Tačiau Tommasi sėkmingai suderino nepermatomą vyno spalvos intensyvumą su bijūno, vyšnios, vyšnių kauliukų ir prieskonių aromatais. Vynas, kaip įprasta šios šeimos produktams, nėra visai sausas, todėl atrodo minkštas ir vaisiškas.
Panašu, kad Tommasi vyndariai sugebės Lietuvos publikos skoniui. Vaisiškai koncentruoti, nesausi, draugiški gomuriui ir patrauklaus aromato raudonieji vynai, lengvi, gaivūs baltieji – tai, ką kanu gurkšnoti prie pietų stalo ir kas taip gerai primena europietišką stilių, skirtą suteikti malonumą, derėti su maistu ir pasižymėti nepakartojamu individualumu.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
