Švedijos vynuogių vyno pramonės dabartis ir ateitis

Europos Sąjunga Švediją vynuogininkystės šalimi pripažino 1999 m., todėl iš kaimynų jau yra ko pasimokyti.  Dalijamės mokslininkų Karlo Johano Fabó, Lottos Nordmark, Annos Ternell ir Sándoro Némethy’o, dalyvavusių šalto klimato vynuogininkystės konferencijoje Vilniuje  „Vitinord 2025“, tyrimo, atlikto Švedijoje ir publikuoto „Ecocycles“ žurnale, įžvalgomis. 

Įvadas

Vėsaus klimato vynuogininkystė (kai vidutinė vegetacijos laikotarpio temperatūra  yra žemesnė nei 16 °C) plinta, nežiūrinti pagrindinio iššūkio – parinkti  šalčiui bei ligoms atsparias ir anksti sunokstančias vynuogių veisles.

Vokietijoje ir Austrijoje nuo 1920 m. vykdomos programos leido sukurti tarptautinio pripažinimo sulaukusias PIWI veisles (Regent, Solaris, Hibernal ir kt.). Vengrijoje išvestos populiarios atsparios veislės, tokios kaip Bianca ir Néró. JAV selekcininkai (pvz., švedų kilmės Elmeris Swensonas) sukūrė šalčiui itin atsparius hibridus (St. Croix, Edelweiss), kryžmindami Vitis vinifera su vietinėmis Amerikos vynuogėmis.

Istoriškai Švedija priklausė degtinės ir alaus gamybos zonai. Vynas ilgai buvo tik elito gėrimas. Vartojimo įpročiai pasikeitė XX a. antroje pusėje dėl turizmo, imigracijos ir valstybinių kampanijų. Komercinė vynuogininkystė Švedijoje prasidėjo 1999 m., kai ES oficialiai pripažino ją A klimato zonos vyno gamybos šalimi.

Besitęsianti klimato kaita šalto klimato šalyse vynuogių auginimo sąlygas daro vis palankesnes. Todėl čia tampa aktualu išmokti tinkamai parinkti teruarą ir vertinti kokybinį veislių potencialą.

Toliau straipsnyje bus apžvelgta dabartinė Švedijos vynuogininkystės būklė ir įvertintas holistinių ir tvarių auginimo būdų potencialas.

Kullabergs Vingard. Derliaus skynimas mašinomis. Karl-Johan Fabo nuotrauka

Švedijos vyndarystės plėtra

Nors Švedijos indėlis į pasaulinę vyno rinką išlieka kuklus, vynuogių vyno pramonė nuosekliai auga: 2005 m. šalyje buvo tik 3 komerciniai vynuogių augintojai, o 2023 m. jų skaičius išaugo iki 57. Aktyviai steigiami nauji vynuogynai ir didėja gamybos pajėgumai. Reikšmingiausia investicija užfiksuota 2022 m., kai automobilių gamintojas „Koenigsegg“ pietų Švedijoje pasodino 85 tūkst. sodinukų 20 ha plote.

Žemės ūkio valdybos duomenys rodo spartų vynuogynų plotų augimą: nuo 56 ha (2017 m.) iki 160 ha (2023 m.). Per tą patį laikotarpį derlius beveik padvigubėjo – nuo 155 tonų 2020 m. iki 304 tonų 2023 m.

Kartu su kiekybe sparčiai kyla ir kokybė. Švediški vynai pelno apdovanojimus prestižiniuose Europos konkursuose, o 2024 m. vykusioje tarptautinėje aklojoje Švedijos vyno degustacijoje tarp aštuonių geriausių vynų net keturi buvo vietinės gamybos. Šiuo metu švediška produkcija, nors ir nedideliais kiekiais, jau eksportuojama į maždaug 10 šalių.

Specifinė vidaus rinka

Švedijoje dominuoja baltojo vyno gamyba, tačiau sparčiai auga putojančio, rožinio, o pastaruoju metu – ir raudonojo bei oranžinio vyno kategorijos. Dėl šalto klimato vynuogėse natūraliai išlieka daug rūgšties, todėl putojantis vynas laikomas perspektyviausiu.  Gamintojai eksperimentuoja su brandinimu statinėse naudodami ne tik tradicinį prancūzišką, bet ir vietinį švedišką ąžuolą.

Prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių alkoholio tūris viršija 3,5 proc., Švedijoje vykdoma per valstybinį monopolį „Systembolaget“, taip pat tiesiogiai tiekiant restoranams bei eksportuojant.  Nuo 2015 m. iki 2023 m. „Systembolaget“ švediško vyno pardavimai šoktelėjo 482 proc., o pajamos – net 633 proc. 2024 m. bendra gamyba siekė apie 300 tūkst. litrų. Dėl didelių darbo sąnaudų ir riboto derliaus švediški vynai patenka į premium kainos segmentą – vartotojai yra linkę mokėti daugiau už tvariai užaugintą vietinę produkciją.

Svarbus lūžis įvyko 2025 m. birželį, kai buvo įteisinta prekyba tiesiogiai ūkiuose. Nors naujosios taisyklės vertinamos kaip griežtos, tikimasi, kad šis žingsnis padidins vyninių pelningumą, paskatins kaimo turizmą bei pritrauks naujų investicijų į sektorių.

Skepparps Vingard. Karl-Johan Fabo nuotrauka

Geografinės ir klimatinės ypatybės

Švedija (55°–70° š. pl.) yra toli už tradicinių vynuogininkystės ribų, tačiau šis sektorius šalyje sparčiai plečiasi. Apie 80 proc. vynuogynų sutelkta piečiausiame Skonės regione, nors komercinių ūkių jau yra jau 15-oje iš 21 šalies apskrities (šiauriausias – 59° platumoje).

Kol tradiciniai vyno regionai kovoja su ekstremaliomis sausromis ir karščiu, Švedijai kylanti vidutinė temperatūra atveria naujas galimybes. Pietų Skandinavija tampa vis tinkamesnė vynuogininkystei. Švedija šyla greičiau nei pasaulinis vidurkis, ypač žiemą, o pietinėje pakrantėje meteorologinė žiema pastaraisiais metais dažnai net neužfiksuojama.

Keli faktai

• Vegetacijos laikotarpis (kai temperatūra > 4 °C) Švedijos pietuose trunka ilgiau nei 220 dienų.
• Šviesus paros metas pietų Švedijoje svyruoja nuo 7 iki 17 val. per parą, o tai itin svarbu vynuogių nokimui.
• Šilumos suma (GDD) svyruoja nuo 882 iki 1136 laipsnių. Tai atitinka apatinę vynuogininkystės ribą, todėl šiltėjant vasaroms Švedija įsitvirtina kaip perspektyvus naujas vyno regionas.

Vynuogių veislės  Švedijoje

Švedijos vyndarystės sėkmei didelės įtakos turėjo anksti sunokstančių ir grybelinėms ligoms atsparių veislių, vadinamų PIWI, įvedimas. Šios veislės, išvestos Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje, leidžia gerokai sumažinti pesticidų poreikį ir yra puikiai prisitaikiusios prie šiaurinių sąlygų.

Šiuo metu labiausiai paplitusi veislė Švedijoje yra Solaris. Vertinama dėl atsparumo, stabilumo ir galimybės pagaminti aukštos kokybės aromatingą vyną. Kitos auginamos veislės: Cabernet Cortis, Rondo, Regent, Souvignier Gris, Donauriesling bei Muscaris. Nedideliais kiekiais bandomos ir klasikinės veislės, tokios kaip Pinot Noir ar Chardonnay.

Baltosios vynuogės (ypač Solaris) lengviau sukaupia natūralų cukrų, todėl joms rečiau reikalingas šaptalizavimas (cukraus pridėjimas prieš fermentaciją). Tuo tarpu Švedijoje derlius kol kas yra mažesnis nei tradiciniuose vyno regionuose. Todėl, gilinant žinias apie vietinį teruarą ir auginimo technologijas, siekiama pakelti  derlių iki 3 kg vynuogių nuo vieno vynmedžio, išlaikant aukštą aromato bei cukraus lygį.

Ekologiniai iššūkiai

Švedija garsėja tvaraus žemės ūkio tradicijomis, o šalies maisto saugos ir aplinkosaugos įstatymai dažnai yra griežtesni nei ES reikalavimai. Šaltas klimatas natūraliai mažina kenkėjų plitimą, todėl pesticidų naudojimas šalyje yra vienas mažiausių ES.

Švedijoje neregistruoti jokie vario pagrindo pesticidai, kurie pasaulyje (tiek tradiciniuose, tiek ekologiniuose ūkiuose) naudojami kovai su ligomis. Tai privertė vietos vynininkus pasikliauti PIWI veislėmis ir alternatyviais augalų apsaugos būdais.

Šylantis ir drėgnėjantis klimatas kelia naujų iššūkių – didėja ligų bei kenkėjų (pvz., vynuoginių cikadelių), kuriems kontroliuoti kol kas trūksta ekologiškų priemonių, plitimo tikimybė.

Vyriausybė akcentuoja konkurencingą, bet aplinkai draugišką maisto pramonę. Pagal ES Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), net 30 proc. finansavimo Švedijoje skiriama aplinkosaugos ir klimato tikslams – biologinei įvairovei didinti bei anglies kaupimui dirvožemyje.

Švedijos vyndarystė rodo pavyzdį, kaip galima kurti pridėtinę vertę derinant inovatyvias veisles ir griežtus aplinkosaugos standartus, nors tai ir reikalauja didesnių gamybos sąnaudų.

Naujas vyno regionas – galimybė aukštiems tvarumo standartams

Švedija, būdama nauja vyno šalis, turi unikalią galimybę kurti savo tradicijas remdamasi ne tik kitų šalių patirtimi, bet ir aukščiausiais tvarumo standartais. Plėtra orientuota į natūralių ekosistemų apsaugą, vengiant laukinės gamtos naikinimo ir skatinant biologinę įvairovę.

Daugelis Švedijos vynuogynų nenaudoja cheminių priemonių ir tarpueiliuose palaiko augalinę dangą (cover crops). Tai gerina dirvožemio savybes, sulaiko vandenį, mažina eroziją ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Priešingai nei senieji regionai (Prancūzija ar Italija), Švedija neturi griežtų nacionalinių vyno įstatymų (pvz., AOC ar DOC sistemų), kurie dažnai riboja inovacijas. Tai leidžia gamintojams laisvai eksperimentuoti ir ieškoti efektyviausių bei tvariausių vietinių gamybos metodų.

Nors pramonė sparčiai auga, Švedijai vis dar trūksta specializuotų vynuogininkystės ir enologijos tyrimų centrų. Nuoseklus mokslinių tyrimų rėmimas yra būtina sąlyga ilgalaikei industrijos sėkmei.

Solaris Kullabergs vynuogyne. Karl-Johan Fabo nuotrauka

Holistinis ir tvarios vynuogininkystės požiūris

Švedija turi galimybę vynuogininkystę kurti ne kaip izoliuotą šaką, o kaip ekosistemos dalį, jungiančią aplinkosaugos ir socioekonominius tikslus. Siekiant atsparumo klimato kaitai, išskiriamos dvi pagrindinės koncepcijos: regeneracinė vynuogininkystė ir daugiafunkcis žemės ūkis.

Regeneracinė vynuogininkystė

Šia koncepcija siekiama ne tik tvarumo, bet ir aktyvaus gamtos atkūrimo. Pagrindinis tikslas – paversti žemės ūkį ne šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, o anglies dvideginio (CO₂) sugeriamuoju sluoksniu.

• Pagrindiniai principai: dirvožemio kokybės gerinimas, biologinės įvairovės skatinimas, cheminių medžiagų atsisakymas ir bearimė technologija.
• Vynuogių pranašumas. Kadangi vynmedžiai yra daugiamečiai augalai, jie itin tinka anglies kaupimui dirvožemyje.
• Mikrobinis teruaras. Daug dėmesio skiriama ne tik geologinėms dirvožemio savybėms, bet ir jame esančių mikroorganizmų įtakai vyno kokybei bei unikalumui.

Daugiafunkcis žemės ūkis

Ši koncepcija pabrėžia, kad vynuogynas teikia ne tik produkciją (vyną), bet ir kuria kraštovaizdį, saugo gamtos išteklius bei stiprina kaimo vietovių gyvybingumą.

• Pajamų diversifikavimas.  Kadangi išgyventi vien iš vyno pardavimo Švedijoje dėl didelių gamybos sąnaudų kol kas sunku, gamintojai pajamas užsitikrina per agroturizmą, edukacijas, degustacijas, restoranus ar net vaikų priežiūros paslaugas ūkiuose.
• Produkcijos įvairovė.  Išnaudojamas visas vynuogių potencialas: gaminami ne tik vynai ir stiprieji gėrimai, bet ir vynuogių sėklų aliejus, miltai, sultys bei uogienės.
• Socialinė vertė. Vynuogininkystė sukuria daugiau darbo vietų 1 ha nei tradicinė javų gamyba, todėl yra itin naudinga regioninei ekonomikai.

Išvados

Švedijos vyno pramonė yra jauna, bet sparčiai auganti, o vyndariai jau įrodė, kad geba gaminti aukštus tarptautinius standartus atitinkančius vynus. Prognozuojama, kad ateityje šiltėjantis klimatas dar labiau pagerins sąlygas šiai šakai plėtotis.

Pagrindiniai sėkmės veiksniai

• Veislių parinkimas. Sėkmę lėmė šalčiui atsparių ir anksti sunokstančių vynuogių, ypač grybelinėms ligoms atsparių PIWI (ypač Solaris), auginimas. Atlikti bandymai rodo, kad pietų Švedijoje potencialą turi ir daugiau raudonųjų bei baltųjų vynuogių veislių.
• Lankstumas ir inovacijos. Nesant griežtų vyno įstatymų ir senų tradicijų vynuogininkystės ir vyndarystės būdai pritaikomi vietinėms sąlygoms.
• Tvarumo kontekstas. Plėtra privalo vykti laikantis aukštų tvarumo standartų, remiantis šalies patirtimi maisto gamybos srityje ir siekiant pasaulinių Darnaus vystymosi tikslų.

Ateities iššūkiai ir rekomendacijos

• Klimato pavojai. Būtina stebėti naujų vynuogių kenkėjų ir vabzdžių plitimo riziką, kylančią dėl šiltėjančių žiemų.
• Mokslo poreikis. Kadangi sektorius itin naujas, trūksta mokslinių tyrimų. Reikalingi išsamūs vynuogių veislių bandymai, siekiant didinti įvairovę ir atsparumą klimato svyravimams.
• Nauji ūkininkavimo būdai.  Siūloma toliau tirti regeneracinės vynuogininkystės (orientuotos į sveiką dirvožemį) ir daugiafunkcio žemės ūkio (jungiančio aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius aspektus) koncepcijas.

Originalus straipsnis „Kylančios tvarios vynuogininkystės praktikos vėsaus klimato sąlygomis: Švedijos atvejo analizė“. Yra čia.

Cabernet Cortis. KArl-Johan Fabo nuotrauka

Originalus straipsnis „Kylančios tvarios vynuogininkystės praktikos vėsaus klimato sąlygomis: Švedijos atvejo analizė“. Yra čia.

 Autoriai:

Karl-Johan Fabó (Tokajaus universitetas, Mathiaszo institutas, Šarošpatakas, Vengrija)

Lotta Nordmark (Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, Biosistemų ir technologijų katedra, Alnarpas, Švedija)

Anna Ternell (RISE Švedijos tyrimų institutas)

Sándor Némethy (Debreceno universitetas, Kálmán Kerpely doktorantūros mokykla, Debrecenas, Vengrija)