Du gretimi Šasan Montrašė (Chassagne-Montrachet) ir Piulinji Montrašė (Pulligny-Montrachet) kaimeliai dalijasi penkis garsiausius baltosios burgundijos Grand Crus vynuogynus, tarp jų ir (Le) Montrachet – svarbiausią ir žymiausią baltojo vyno vynuogyną pasaulyje. Todėl baltasis vynas iš Šasan yra geidžiamas kaip nepamainomas baltosios burgundijos idealas, kuriam dėl didesnio molio kiekio dirvožemyje būdingas svarumas, platumas ir prisirpusių vaisių – kriaušių, obuolių, persikų – aromatas.
„Paradoksalūs derliaus metai“, - sako vyndariai. Nežiūrint karštos ir sausos vasaros, kuri seniems žmonėms priminė 1947-uosius, vynuogėse išliko daug šviežių uogų aromatų. Kai kas nesitikėjo, kad vynmedžiai neatlaikys +40 °C karščio bangų. Atlaikė. Nedidelės, sveikos puikiai prinokusios uogos, todėl derlius mažas – 32–37 hl/ha. Kai kuriems ūkiams - vienas geriausių ‘Merlot’ istorijoje Kairiajame Krante. Visiems puikus ‘Cabernet Sauvignon’ derlius – jų vynas kvapnus, tirštas, taurus.
Su kilmės nuoroda Pessac Leognan AOC daromi ir baltieji, ir raudonieji vynai. 2022 m. derliaus baltieji net svaresni už raudonuosius. O pastarieji turi ypač daug taninų ir yra labai vaisiški. Lietingą 2022 m. žiemą dirva sukaupė daug drėgmės. Anksčiau nei įprasta pašildžius saulei, vynmedžiai pabudo vasarį, todėl paankstėjo visas augimo sezonas. Nors vėliau nokimą stabdė vandens trūkumas, taip pat birželio, liepos ir rugpjūčio karščio bangos, uogos sunoko anksti.
Europos Sąjunga Švediją vynuogininkystės šalimi pripažino 1999 m., todėl iš kaimynų jau yra ko pasimokyti. Dalijamės mokslininkų Karlo Johano Fabó, Lottos Nordmark, Annos Ternell ir Sándoro Némethy’o, dalyvavusių šalto klimato vynuogininkystės konferencijoje Vilniuje „Vitinord 2025“, tyrimo, atlikto Švedijoje ir publikuoto „Ecocycles“ žurnale, įžvalgomis.
Apgailestaujame, tačiau svetainę gali lankyti tik asmenys sulaukę 20 metų.