Rožinio vyno stiliai: pasaulis per Ispanijos prizmę.

Nežiūrint to, kad devyniems iš dešimties vartotojų vyno skonis yra nesvarbus ir nesuprantamas dalykas, rožinio vyno įvairovės ignoruoti negalima. Joje telpa ne tik juslėmis (skonis, spalva, kvapas), bet ir širdimi (gamybos tradicijos) bei protu (vartojimo filosofijos) priimami dalykai. Rožinis vynas yra palyginti nesenas reiškinys, didžiausią plėtrą per visą savo egzistavimo istoriją išgyvenantis būtent dabar.

Gal todėl labai ryškus tradiciškai lengvo rožinio vyno ir naujo – svaresnio, turinčio daugiau taninų, mėgėjų pasiskirstymas. Gal todėl vyndariai labai skaudžiai reaguoja į Europos Sąjungoje gimstančius pasiūlymus leisti gaminti rožinį vyną maišant raudonąjį ir baltąjį.

Rožinio vyno kultas gimė Provanse

Visur, išskyrus Šampanę, rožinis vynas tradiciškai daromas iš juodos spalvos vynuogių, laikantis baltojo vyno gamybos principų. Ji vartojamas labiau kaip baltasis vynas, nei kaip raudonasis. Tačiau jo ryški, šviečianti spalva ypatingai svarbi emociškai. Vienas iš seniausių rožinių vynų austriškas „Schilcher“ dėl spinduliuojančios, ypatingą optimizmą keliančios spalvos XIX a. net buvo naudojamas gydymui. Dabartiniais laikais už rožinio vyno populiarumą galime dėkoti Provansui, siejamam su vasara, atostogomis ir populiaria Viduržemio jūros šalių virtuve. Sen Tropezo linksmybės, Kanų prabanga, Žydrosios pakrantės saulė ir jūra, pomidorai, salotos ir alyvuogės ant stalo, įdegę kūnai ir nuo karščio ar mistralio ištuštėjusi galva. Tokioje aplinkoje norisi, kad viskas būtų lengva ir paprasta iki galo. Todėl Provanse jau keli dešimtmečiai upėmis liejasi gaivus ir vaisiškas rožinis vynas, visai Europai sukurdamas emociškai tvirtą ryšį su vasara, saule ir poilsiu. Ir dabar beveik visas rožinis vynas išgeriamas šiltuoju metų laiku. Jo kultas išplito ir į vėsiuosius kraštus, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rožinis vynas šiemet gali sudaryti iki 10 proc. visos rinkos.  

Provansas ir jo vynas – nemirštanti klasika. Tačiau čia padaroma (ir išgeriama!) tik trečdalis pasaulio rožinio vyno. Likę du trečdaliai į parduotuves atkeliauja iš kitų pasaulio kampelių ir visų pirma iš kitos Viduržemio jūros šalies Ispanijos. Šiandien Ispanija – didžiausia vyno gamintoja pasaulyje. Todėl čia, kaip niekur kitur, galima rasti visų egzistuojančių rožinio vyno tipų. 

Klasika iš ‘Garnacha’

‘Garnacha’ (Prancūzijoje – ‘Grenache’) – Prancūzijos pietų ir Ispanijos šiaurės vynuogių veislė, mėgstanti saulę ir šilumą. Lengvai kaupia cukrų, tačiau nėra labai taniniška. Iš jos gaminamas vyšnių aromato, kalkiškos gaivos ir maloniai aitrios tekstūros rožinis vynas. Paties pigiausio ‘Garnachos’ vyno vaisinis aromatas neprilygsta alkoholio svarumui, tad jis gali atrodyti per daug alkoholiškas. Tačiau kokybiškas vynas visada žavės puikiu balansu. Ispanijoje geriausi rožiniai daromi Navaroje ir Kastilijoje. Šios vynuogės vynais dar garsėja Ronos slėnis (Prancūzija) ir Australija. Provanse į vyną rūgštingumui padidinti įmaišoma „Cinsault“. „Garnachos“ vynui savo skonio struktūra artimas centrinės Italijos rožinis „Montepulciano“.

Alternatyvos klasikai – ‘Tempranillo’, ‘Monastrel’, ‘Bobal’ ir ‘Mencia’

Sunku įsivaizduoti, kad išaugus paklausai vyndariai nebandytų padaryti rožinio vyno iš kitų vynuogyne augančių vynuogių. Todėl Riochos, Ribera del Duero regionuose atsiranda rožinis „Tempranillo“, pietryčiuose – „Monastrel“, o centrinėje Ispanijoje – „Bobal“. Kiekviena veislė rožiniame vyne atsiskleidžia kiek kitaip. „Tempranillo“ dažniausiai kvepia žemuogėmis, braškėmis. Burnoje braškių uogienės skonį papildo prieskoniai, ir, anot kai kurių vyndarių, virtų daržovių aromatas, todėl skonis atrodo ne toks išraiškingas kaip kvapas, ne toks gaivus, tačiau turi daugiau taninų. ‘Monastrel’ vynas atrodo tamsesnis,  su juodų uogų ir žemiškais aromatais. Jis panašus į pirmąjį Italijos rožinį vyną, prieš 51 metus padarytą iš Apulijoje augančių ‘Primitivo’ veislės vynuogių. ‘Bobal’ vynuogės labiau tinka nebrangiam, neutraliam gaiviam vynui daryti.

‘Mencia’ – retenybė, auginama tik Bierzo regione. Daug kur auginami labai seni vynmedžiai (60–100 metų senumo) suteikia vynui ypatingo minerališkumo. Rožinis, kaip ir raudonasis – itin vaisiškas; gervuogių, juodųjų serbentų aromatai kiek primena rožinį „Cabernet Sauvignon“.

Naujovės: ‘Prieto Picudo’, ‘Trepat’

Gegužės pradžioje lankantis „Fenavin“ parodoje Cuidad Reale Ispanijoje, susidarė įspūdis, kad vyndariai ’Prieto Picudo’ – naujai atrastą vietinę vynuogę iš Leono – laiko ypatingai tinkančia rožiniam vynui.  Tiesa,  „Dominio de Terra“ sukūrė visą seriją įspūdingų raudonųjų vynų – nuo vaisiško, lengvo iki naujose ąžuolo statinėse brandinto solidaus ir brangaus vyno. Rožinis iš ‘Prieto Picudo’ yra ypatingai vaisiškas, spanguolių, raudonųjų serbentų sulčių skonio vynas. Jis panašus į legendinį Austrijos „Schilcher“ – galų laikų vyną, kuriam niekas neprilygsta rūgštimi ir puikiu raudonųjų serbentų skoniu.

‘ Trepat’ – Katalonijos atradimas. Ji rinkoje visų pirma pasirodė putojančios cava pavidalu. O šiemet vienas vynuogės puoselėtojų Agusti Torello rinkai pateikė ir drebučių pavidalo putojantį „Agusti Torello Trepat Rose Solid 2006“. Nors šį vyną tenka kabinti šaukšteliu (!), jis turi visas šiai vynuogių veislei būdingas skonio savybes: kakavą su pūkuotvyšnėmis primenantį aromatą, gerą tekstūrą ir puikų skonio balansą. Tai vienas iš nedaugelio rožinių vynų, tinkančių su šokolado desertais.  

Sunkiasvoriai ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Syrah’

‘Cabernet Sauvignon’ maišoma su vietinėmis vynuogėmis darant daugelį Europos vynų. Puikiais taninais, gera rūgštimi ji sutvirtina vyno struktūrą, tačiau savo ryškiomis savybėmis pakeičia ir skonį. Rožinį vyną, kuriame yra ‘Cabernet’, atpažinsite iš atsiradusio švelnaus raudonos paprikos aromato, gausesnių taninų ir glotnios tekstūros. Tačiau geriau jau rinktis 100 proc. „Cabernet Sauvignon” – jo ryškūs bruožai nieko nemaskuos, tad galėsite mėgautis grynu veislės skoniu arba jo neapkęsti, – nei nežinia kokiems tikslams sukonstruotą vyną iš kelių veislių, kuriame ‘Cabernet Sauvignon’ skonis vis tiek bus juntamas. Lietuvos vyno čempionate „Enate Cabernet Sauvignon Rose 2008“  buvo nepralenkiamas, kartu su juo sidabro medalį pelnė ir jo veislės broliai iš Čilės, „Santa Ritos“ vyninės, bei Prancūzijos „Lamothe“. Sunkiasvoriu rožinis vynas iš ‘Cabernet Sauvignon’ vadinamas neveltui – dažnai jis panašesnis į labai lengvą raudonąjį vyną nei į rožinį: juntami taninai, dominuoja juodų uogų kvapai ir kiek žemiškas paprikos aromatas.

 ‘Merlot‘ – tai dar viena vynuogė, kurią klasikiniai Provanso ir Ronos vyndariai laiko netinkančia rožiniam vynui dėl per gausių taninų ir per sunkaus aromato. Tačiau taip nemano Čilės vyndariai, žvelgiantys į rinką modernistų akimis.

 ‘Syrah’ veislė pelno daugiau klasikų prielankumo, gal todėl, kad greta vynuogei būdingo juodųjų pipirų aromato juntami ir juodų, prinokusių vyšnių kvapai. Tačiau nustebinti gali netikėtai išryškėję švelnūs taninai. Kalbant apie ‘Syrah’, verta paminėti ispaniška retenybę „Pares Balta Radix Syrah Rosado“, padarytą iš vytintų vynuogių. Šio vyno skonio ir spalvos koncentracija tokia didelė, kad neatšaldę vyno iki rožiniam rekomenduojamos 10–12 ºC temperatūros, mėgausitės puikiu raudonojo vyno skoniu.

Ispanija netinkama tik vėsaus klimato ‘Pinot Noir’ ar ‘Zweigelt’ vynuogėms auginti – čia nerasime Luaros slėnio ar austriško stiliaus rožinio vyno. Tačiau likusio pasaulio atspindžių čia apstu. Ispanija yra tarsi mažytis pasaulio modelis, kuriame kiekvienas gamintojas gali surasti savo vyno atitikmenų, o kiekvienas vartotojas – savo mėgstamo stiliaus vyną. Be viso kito – tai puikių kainų vyno šalis. Plečiantis čia auginamų vynuogių spektrui, Ispanija tampa dar sunkiau įkandamu riešutėliu Naujojo pasaulio vyndariams, siekiantiems iš Europos atsignybti augančio rožinio vyno pyrago kąsnelį.