Restauruotą pirmąjį grapos varymo aparatą galima pamatyti Skjavono (Schiavon) miestelyje esančiame šeimos muziejuje. Čia sužinosite, kad dabartinio „Poli“ grapinės (it. grappaioli) vadovo Jacopo Poli‘o senelio (GioBattos sūnaus) telefono numeris buvo 2, jis pirmasis apylinkėse nusipirko automobilį. Jacopo tėvas patobulino distiliavimo aparatą ir pradėjo gaminti tokį gėrimą, kuris ir šiandien garsina Poli‘ų šeimą: Giampaolo‘ą, Barbarą, Andreą ir Jacopo‘ą – preciziška tvarka ir švara spindinčioje grapinėje dirba visi šeimos nariai, čia pilna vaikų ir anūkų kaip vaikų darželyje.
Greta Skjavono yra Marostikos (Marostica) miestelis, garsėjantis skaniausiomis pasaulyje trešnėmis. Keliaujame ten dėl dviejų priežasčių: aplankyti didžiausios šalyje šachmatų lentos ir paragauti garsiųjų trešnių su Jacopo iš jų išvaryta degtine aukštutinėje miesto pilyje įrengtame restorane. Šachmatų lenta 1454 metais buvo paversta centrinė miesto aikštė priešais Marostikos pilį, nes gražiąją pilies valdytojo dukrą Lionorą vienu metu įsimylėjo du vyrai. Nors pagal tų laikų tradicijas jie turėjo susikauti mirtinoje dvikovoje, valdytojas išleido įsakymą, draudžiantį dvikovas, o pretendentams įsakė sužaisti šachmatų partiją, laimėtojui pažadėdamas Lionoros, o pralaimėjusiajam – jaunesniosios Oldrados ranką. Partija turėjo būti žaidžiama priešais žemutinę pilį, nuo kuorų stebint kviestiniams svečiams ir pretendentų šeimoms, o apačioje besibūriuojant liaudžiai. Figūros – tikri ginkluoti vyrai, riteriai, bokštai, arkliai, baltoji ir juodoji karalienė ir karaliai. Kiekvienas ėjimas buvo palydimas muzikos ir fejerverkų. Tokia gyva šachmatų partija kiekvienais metais lošiama ir šiandien.
Trešnių degtinė – vos vienas iš trijų dešimčių „Jacopo Poli“ produktų. Garsiausios grapos „Amorosa di Settembre“ ir „Amorosa di Dicembre“ (pernai uogos buvo skinamos net ne gruodį, o sausį) pilstomos į itin elegantiškus rankomis lietus butelius, o ąžuolinės „Poli Barique“ grapos statinės supjaustomos ir iš jų padaromos etiketės. Yra grapų, kurios laikytos „Niepoort“ porto statinėse. Likerių šeimą šiemet papildė „Taiadea“ – grapoje mirkytos cinčonos medžio žievės, kurioje yra chinino (naudojamas gydymui nuo maliarijos – red. pastaba), likeris. Nauju dizainu išsiskiria neskaidrūs kiaušinių, kavos ir kakavos likeriai. Viskas, ką daro „Jacopo Poli“, yra grapa arba su grapa ir viskas yra persmelkta tobulumo siekiu.
Kaip daroma grapa
Per 24 valandas nuo išspaudimo išspaudos – vynuogių žievelės, kauliukai ir vyno likučiai – turi būti distiliuotos. Žaliavos kokybė – svarbiausias grapos kokybės kriterijus. Per ilgai laikytose išspaudose prasideda nepageidaujami mikrobiologiniai procesai, vyksta oksidacija, atsiranda acto rūgšties.
Keturi katilai pripildomi šviežutėlių išspaudų, atvežtų iš vyninių („Jacopo Poli“ varo ir „Sassicaia“ vyno grapą, kurios žaliava vežama iš Toskanos), ir iš paduodami vandens garai. Per valandą katilas įkaista iki 80 ºC – artimos etilo alkoholio garavimo temperatūrai. Vandens ir alkoholio garai vamzdžiu keliauja į kitą distiliavimo katilą, kuriame palaikoma 85 ºC temperatūra. Vanduo čia ima distiliuotis – jam per šalta palaikyti garų būvį, o alkoholio garai keliauja toliau – į kondensacinę talpą. Pirmoji distiliato dalis, vadinamoji „galva“, išpilama, nes ji labai nuodinga (nuo metilo alkoholio geriausiu atveju apankama, blogiausiu – mirštama). Grapos „kūnas“, arba „širdis“, atskiriama – tai galutinis produktas, o grapos „uodega“ – vėliausiai garuojantis, sunkiausias alkoholis grąžinamas dar kartą distiliuoti, jis nenuodingas, gerai kvepia, tačiau yra labai aitraus skonio, todėl negali būti vartojamas.
Taip pat skaitykite: