Redaktoriaus prašymas prisidėti prie pirmojo žurnalo apie vyną numerio mane pasiekė pačiame darbų įkarštyje. Vynuogyne baiginėjam lankstyti vynuogienojų šakeles ir tvirtinti laisvus kamienus prie rėmų - iš viso 73 000 vynuogienojų.
Pirmasis žurnalo numeris - tai drąsus žingsnis į nežinomybę. Prisimenu savo pirmus žingsnius į vynų pasaulį, didelį užsidegimą ir daug pa-prasto vyno. Tad šioje vietoje, pasinaudodamas proga, noriu kreiptis į savo pirmųjų vyno vakarų dalyvius. Draugai! Prašau atleisti man už „prikepusius bl(v)ynus“ - patirtis veda link meistriškumo. To paties linkiu ir šio žurnalo kolektyvui. Taigi keliu vyno taurę už „Vyno žurnalo“ ilgaamžiškumą ir ilgą „poskonį“.
Paprasti vynai nebūtinai turėtų reikšti blogą pradžią - užtenka pasižvalgyti po mūsų parduotuvių vynų lentynas. Nuo to ir pradėkim.
Apsilankykime viename iš Vilniaus prekybos centrų. „Imk iš apačios, - sako žmona vyrui, - ten pigiausi“. Vyras nepaklūsta ir išsirenka vyną savo akių lygyje. „Aukso viduriukas“ ar lyčių kova? Paprasti stalo vynai yra puikūs kasdienių pietų palydovai, tačiau jokiu būdu ne šventinių vakarų ar net degustacijų dalyviai.
Trumpai papasakosiu, kas būdinga stalo vynams. Vynų paprastumą sąlygoja greitai ir daug cukraus pagaminančios arba kone kiekviename vynų regione galinčios augti vynuogių rūšys, kaip "Chardonnay" ir "Cabernet Sauvignon" (būk pasveikintas globalizme!), taip pat gausūs derliai, maži teisiniai apribojimai, dažnas papildomas saldinimas cukrumi. Pridėję trumpą gamybos laiką rūsiuose nuo vynuogių atvežimo iki vyno išpilstymo į butelius, gausime jaunatvišką, „šiltų akimirkų“ (kalbu apie orą) vyną.
Spalva (?), alkoholio kiekis ir derliaus metai - šie trys kriterijai, mano nuomone, turėtų padėti nusipirkt padoraus vyno butelį. Pradžiai...
Spalva - labai abstraktus ir paviršutiniškas kriterijus. Kartą vyno vakaro metu iškrėčiau pokštą. Vieni žmonės teigė labiau mėgstantys baltą, kiti - raudoną vyną. Užrišau jiems akis ir daviau po taurę raudono ir balto vyno. Dauguma sumaišė, kas kur. Verta susimąstyti.
Pirkdamas baltą ar rožinį stalo vyną, noriu gauti lengvą, t.y. mažai alkoholio turintį, dažniausiai sausą (sausas nereiškia rūgštaus!) ir prie būsimo maisto tinkamą gėrimą. Vynuogyne kiekvieną dieną prie pietų stalo geriam tai baltą, tai raudoną stalo vyną, priklauso nuo namų šeimininkės pagaminto maisto.
Beje, priminsiu, jog ir iš raudonų vynuogių galima pagaminti baltą vyną.
Atėjus pavasariui ar šiltai vasarai, kartais norisi išgert taurelę gaivaus balto ar rožinio vyno gamtoje ar šalia namu, sodelyje. Siūlau pabandyti pusę taurės paprasto balto vyno sumaišyti su angliarūgštės prisotintu mineraliniu vandeniu - Vokietijos vynų regionuose paplitęs toks būdas numalšinti vidurdienio troškulį.
Kuris iš mūsų, sakykit atvirai, pirkdamas vyną kreipia dėmesį į skaičius 15%, 12,5% ar 7% vol.? Paprasti vynai turėtų būti lengvi, iki 11,5% stiprumo, priklausomai nuo vynuogių rūšies.
Užsiminus apie metus, reikėtų pasakyt, jog paprasti vynai į butelius išpilstomi per pirmus tris mėnesius, todėl turėtų būti išgerti pirmaisiais metais. Užsibuvę lentynose, jie „pasensta“, prarasdami jaunatviškumą ir gyvumui išreikšti taip reikalingus angliavandenius. Stalo vynas - „vienmetė musė“. Atkimštą vyną reikėtų sunaudoti per savaitę, raudoną laikant kambario temperatūroje, baltą ir rožinį – šaldytuve. Taip išsaugomi angliavandeniai ir nevyksta oksidacija.
Pabaigoje suveskim išsakytas mintis į formulę „pigu=skanu“. Kodėl gi ne? „Jei paprasti vynuogyno vynai malonūs gomuriui, bus skanūs ir brangesni“ - posakis iš vyndarių išminties skrynelės.
Į sveikatą!
Taip pat skaitykite:
