Sugrįžus į Lietuvos picerijas, galima sau pradėti pavydėti, nes Neapolyje kepamoms picoms niekas negali prilygti. Sako, kad tai dėl vandens, kiti mini ilgametes tradicijas. Pažįstamas Flavio sakė, kad Neapolyje nėra nė vienos blogos picerijos, nes jos iš karto užsidaro. Jei esame Neapolyje, paragaukime Margaritos (pizza Margherita) - klasikinio duonos blyno su pomidorų tyre, mozarelos sūriu ir baziliku. Skonį tiksliai nusakyti sunku, tačiau jį geriausiai apibūdina "sultinga ir skani". Picos padas labiau primena dubenėlį, kuriame tyvuliuoja pomidorų ir sūrio masė. Padas skanus - sotus, bet ne sprangus, o pomidorai duoda saldžiarūgštumo, sūris - švelnumo, bazilikas - pikantiškumo. Apie jokias mėsas, jūros gėrybes, faršus, ančiuvius ar alyvuoges net nesinori galvoti.
Prie tokio skanumyno norisi kažko taip pat malonaus, bet ne per sunkaus. Iš ragautų variantų įstabiausias pasirodė pabrendusi putojanti "Barbera" (Braida Barbera Frizante 2004) - pateikta atšaldyta iki 10 laipsnių. Tai vynas beveik be taninų, saldžiai trešnių kompotu kvepiantis ir nuostabiai gaivus.
Tokio vyno net ir Italijoje sunku nusipirkti, todėl neblogos alternatyvos yra:
- geras Provanso/Ronos slėnio rožinis vynas;
- vaisiškas, gaivus su nedaug taninų raudonasis 2-3 metų "Beaujolais";
- iš baltų galite išbandyti gera, truputį pabrendusį 'Fiano'.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
