Vyno pasaulis platus ir pilnas netikėtumų. Vienas iš jų – Austrija. Austrai garsėja savo baltaisiais vynais. Pagrindiniai Austrijos vyno regionai yra Žemutinė Austrija, Burgenlandas, Viena bei Styria. Čia daugiausiai auginamos baltosios vynuogės 'Grüner Veltliner', 'Riesling', 'Pinot Blanc' ('Weissburgunder'), 'Müller Thurgau' ir 'Welschriesling', iš kurių gaminami prieskonių skonio vynai. Svarbiausios raudonosios vynuogės yra 'Blaufränkisch' bei 'Zweigelt'.
Skirtingai nuo vokiškų, Austrijos baltieji, apskritai kalbant, turi daugiau alkoholio ir yra labiau vaisiški. Lyginant su elegantiškais ir lengvais vokiečių vynais, austriški yra tvirtesni. Tiesa, desertiniai Vokietijos ir Austrijos vynai, kurie sudaro apie 3 % kiekvienos šalies vynų, yra panašūs ir vertinami pagal vynuogių prinokimo laipsnį.
Viena žavi savo atmosfera. Miestas nuolat šventiškai šurmuliuoja: festivaliai, gyva muzika, gatvės artistai ir, žinoma, vyninės – kavinės heurigen (tarti „hoirigen“). Pasakojama, kad tokioje kavinėje Bethovenas parašė dalį devintosios simfonijos. Viena iki 1919 m. buvo Austrijos – Vengrijos sostinė, ir sunku to nepastebėti: pastatuose atsiskleidžia buvusi Habsburgų didybė. Keliaujant po vyno regionus, dažnai tenka išsukti iš triukšmingų sostinių. Tik ne Austrijoje. Mozarto ir Strauso mieste galima važiuoti tiesiai pas vyndarius. Viena, kaip ir neseniai Madridas, yra vienintelės pasaulyje sostinės ir kartu oficialūs vyno regionai. Austrijoje vyndariai nenutolo nuo sostinės: pagrindiniai vyno regionai pasiekiami automobiliu per valandą. Na, o jei nenorite išklysti iš Vienos, rinkitės Grinzingą. Metro maršrutu U2 važiuojate iki sustojimo „Schottentort – Universität“, o nuo jo – 38-tu tramvajumi iki paskutinės stotelės.
Tačiau, kaip sako vieniečiai, Grinzingas su tautiniais kostiumais ir muzika skirtas turistams. Patys Vienos gyventojai važiuoja į Stammersdorfą. Kaip paprastas keliautojas išlipate kitame U2 linijos metro sustojime „Schottenring“, sėdate į 31-ą tramvajų ir – pirmyn į Stammersdorfą. Po valandėlės pasieksite paskutinę stotelę. Išlipę toliau keliaujate pėsčiomis kairėn, kol prieinate Stammersdorfer gatvę, kurioje išsidėstę keliolika vyninių: „Reinbacher Johann“, „Josef Schmidt“, „Sammer“, „Wieninger“, „Reichl“ ir t.t. nuo 121-o iki 14-o namo numerio.
Gegužės šeštadienio vakarą vyninės dūzgia kaip aviliai. Sakytum, pusė Vienos būtų susirinkusi pasidžiaugti geru oru ir vynais. Pamirškite savo anglų kalbą ir drąsiai kalbėkite vokiškai. Prieš tai pravartu prisiminti pagrindinius vyno terminus. Paskui – viena taurė, antra ir kalbos barjero kaip nebūta. Beje, prie namo degantis žibintas nurodo, kad vyninė atidaryta. Beveik visos turi uždarus kiemus, kur vyndarys ne tik pilsto vyną, bet ir pateikia savo gamintą maistą, pradedant virtais kumpiais ir baigiant pyragėliais.
Pirmas degantis žibintas atveda pas 87-u numeriu pažymėtame name šeimininkaujantį poną Sammerį. Kalbama tik vokiškai. Vietiniai vyno mėgėjai, pusračiu sustoję prie stalelio, smalsiai apžiūrinėja „keistai“ vokiškai kalbantį atvykėlį. Santūrus mažakalbis šeimininkas vos spėja suktis prie baro: kam kepsnį, kam sūrio, o kam ir saldumynų. Virtuvėje, atrodo, talkina pusė giminės, nuo tetų iki močiučių. Lankytojai nusėdę visus kiemo suolus po senais medžiais. Šeimininkas, pjaustydamas gardėsius, vos spėja pasakoti apie vynus. Jis augina vynuoges 5 ha plote ir gamina baltuosius „Pinot Blanc“ (77 balai, 2003 m.), „Sauvignon Blanc“ (79, 2003 m.), mielai prieskoningą „Grüner Veltliner“ (81, 2003 m.) ir raudonąjį „Zweigelt“ (78, 2003 m.). Baltieji gaivūs, bet prėskoki, raudonasis truputį senoviškas ir drumzlinas. Ąžuole nebrandinta. O ragaujant 2000 m. „Zweigelt“, kuris pabuvo statinėje pusmetį, iškart atsiskleidžia malonus vaisinis skonis ir kvapas (82 balai). Kainos: 4 – 6 eurai už butelį. Lankytojai nesibodi paprašyti Pietų Suvalkijoje žinomos „šmultės“ (schmaltz), t.y. ant juodos duonos riekės keptų kiaulės taukų su svogūnais, prie kurių labai gerai dera pabrandintas raudonasis „Zweigelt“.
Sukam į „Heuriger Wieninger“. Čia susispietę gal kokie du šimtai žmonių. Atrodo, kad pakliuvai į kažkieno vestuves. Savininko nėra, o ir barmenas neturi laiko kalbėtis. Ne bėda, pasirinkimas platus ir žibintas kviečia pas poną Reichą 41-ame name. Savininkas, tvirto stoto ir geraširdiškos plačios šypsenos biurgeris, mielai pasakoja apie vynus. Jo vynuogynai užima 6 ha plotą. (Beje, vyno ūkiai iki 10 ha Austrijoje sudaro 13 % visų vynuogynų.) Augina baltąsias „Grüner Veltliner“, „Riesling“, „Muscatel“, „Weissburgunder“ ir raudonąsias „Zweigelt“, „Merlot“, „St. Laurent“ vynuoges. Nevengia pasinaudoti prancūziško ąžuolo pranašumais, tačiau nepersistengia, ir vynas statinėse palaikomas tik keletą mėnesių, idant nebūtų užgožtas vaisių skonis. Vynininkas prisipažįsta, kad karštais metais į vyną deda rūgšties, bet tik tiek, kiek leidžia įstatymai. „Grüner Veltliner 2004“ vynas švelniai prieskoningas (82 balai), „Rheinriesling 2003“ nesusidorota su alkoholio svoriu (79 balai), „Weissburgunder 2004“ kliūsteli bananų, nagų lako kvapą ir smagų vaisiškumą (84 balai). Raudonieji atskleidžia rašalo, saldžių uogų tonus (83 – 85 balai). Apskritai, ragauti vynai gal ir neužima kvapo, bet negali nesižavėti džiaugsmingais vyninės lankytojais: gyvenimas jiems – nesibaigianti šventė. Ir jokios melancholijos!
Vienos regiono vynų derlių įvertinimas (100 balų vertinimo sistema)
|
|
2003 |
2002 |
2001 |
2000 |
1999 |
1998 |
1997 |
1996 |
1995 |
1994 |
1993 |
1992 |
1991 |
1990 |
|
Viena |
85 |
83 |
83 |
83 |
85 |
80 |
83 |
70 |
80 |
83 |
88 |
80 |
75 |
88 |
Šaltinis: „Wine Enthusiast“, www.austrian.wine.co.at
Taip pat skaitykite:
