Kadaise rinkodaros nepažinojusiame pasaulyje vyno tapatybė formuodavosi savaime. Tačiau šiandien tai yra sąmoningai valdomas pardavimo įrankis, padedantis vyndariui apsispręsti dėl vyno stiliaus, kainos ir išvaizdos. Kai Bordo ar Burgundijos vyno kainos nušvinta triženkliais ir keturženkliais skaičiais, už jų ima šmėkščioti su dideliais skaičiais susiję turtuoliai, aristokratai, snobai ar kolekcininkai. O štai pigusis „Vinho Verde“ asocijuojasi su atostogomis Iberijos pusiasalyje, keistoji „Retsina“ primena Graikijoje matytas antikines kolonas. Supertoskaniečių judėjimo atsiradimas reiškia modernybės proveržį klasikiniame Italijos pasaulyje – fantastišką kokybę ir naują, nepakartojamą stilių. Gali pasirodyti keista, bet skonis pirkėjui dažnai ne toks svarbus, kaip vyno tapatybė: nors ir skanus, bet beveidis, vadinasi, nepastebimas ir nereikšmingas. Todėl geriau tenkintis gana nuobodžiu gero kainos ir kokybės santykio įvaizdžiu (to ilgą laiką siekė Argentinos ir Čilės vyndariai), nei gaminti vyną, kurio neįmanoma niekaip apibūdinti.
‘Pinotage’ ir ‘Chenin Blanc’ – žinomiausios Pietų Afrikos vynuogės?
Šiandien Lietuvoje dar vyrauja kainos kultas: svarbiausia – nesumokėti per daug. Šalių pavadinimus žinome iš bendro išsilavinimo, o kaina – suprantamiausias bet kurios prekės požymis. Visi kiti dalykai daugumai vyno pirkėjų yra nesvarbūs, nes jie paprasčiausiai nežinomi.
Tačiau pasaulio vyno vartotojai jau labiau išprusę. Jiems maža žinoti, kad yra baltasis ir raudonasis vynas, nebeužtenka bendro supratimo, kad Prancūzijoje gaminamas brangus ir geras, Ispanijoje – geras ir nebrangus, o Naujajame pasaulyje – pigus ir kokybiškas vynas. Pasaulis per pastaruosius 25 metus smarkiai pasikeitė: stulbinančios kokybės ir nepaprastai brangaus vyno galima rasti bet kuriame vyno regione, o bendrą supratimą apie šalis pakeitė bendras supratimas apie vynuogių veisles. Pasaulį po ‘Chardonnay’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Sauvignon’ triumfo užlieja mėgavimosi ‘Syrah’, ‘Sauvignon Blanc’ bangos, gerėja ‘Viognier’, ‘Pinot Grigio’ perspektyvos, keletui metų žybteli susidomėjimas ‘Gruner Veltliner’, ‘Prosecco’ ar ‘Primitivo’ veislėmis.
Per ilgą laiką šalys ima specializuotis, tai yra augina veisles, geriausiai tinkančias konkrečioje tos šalies aplinkoje. Taip Vokietija tapo neatsiejama nuo ‘Riesling’, Italija – nuo ‘Sangiovese’, ‘Montepulciano’, Ispanija – nuo ‘Tempranillo’, Argentina – nuo ‘Malbec’, o Australija – nuo ‘Shiraz’. Pietų Afrikoje prieš 20 metų 85 proc. vynuogynų buvo apsodinti baltosiomis vynuogėmis ir dominavo ‘Chenin Blanc’, o trečiajame XX a. dešimtmetyje išvesta ‘Pinotage’ buvo laikoma perspektyviausia vietine juodųjų vynuogių veisle. Šiandien padėtis iš esmės pasikeitusi: ‘Pinotage’ kritikuojama dėl netinkamai parinktų auginimo sąlygų – per daug žalių taninų ir aštrus aromatas netenkina prie subtilesnio vyno pratusių pasaulio vartotojų. O labiausiai paplitusios prastos ‘Chenin Blanc’ atmainos, pasirodo, tinkamesnės ne vynui daryti, o distiliuoti brendžiui. Kol PAR vyndariai didina „vietinių“ veislių autoritetą, dėmesį ima traukti ‘Shiraz’ ir ‘Sauvignon Blanc’ – šiandienos pasaulinių madų žvaigždės. Tiesa, klasikinio ‘Sauvignon Blanc’ nelengva rasti – PAR daugiausia daromas labai sausas, gaivus, žoliškas bei daržoviškas vynas, panašus į australietiškąjį šios veislės variantą. O ‘Shiraz’ vynuogės savo puikybę atskleidžia ir nebrangiame vaisiškame vyne, ir didingame ąžuolo statinėje brandintame derinyje. Taip pat galima aptikti puikios kainos ‘Chardonnay’ ir neblogų aukštesnės kainos ‘Merlot’ bei Bordo tipo mišinių.
Tačiau tokia tarptautinė vynuogių veislių rinktinė nepadeda kurti šalies tapatybės, joje nėra proveržio vyno – tokio, kaip Australijos ‘Shiraz’ ar Naujosios Zelandijos ‘Sauvignon Blanc’. Daugelis rinkos stebėtojų sutinka, kad kol PAR nepradės masiškai gaminti kokybiško vyno iš ‘Chenin Blanc’ ir ‘Pinotage’, šios šalies kelias į vartotojų vyno rūsius per vynuogių veislių duris bus užkirstas.
Ar lietuviams įdomios svetimos socialinės ir ekologinės iniciatyvos
Po aparteido griūties Pietų Afrikoje prasidėjo socialiniai pokyčiai, kuriuos vyndariai išnaudoja gerinti savo vyno įvaizdžiui.
1994 m. Nacionalinis kongresas, atstovaujantis šalies juodaodžių daugumai, perėmė politinę Pietų Afrikos Respublikos valdžią, o baltieji ėmėsi iniciatyvos suteikti juodaodžiams ir daugiau ekonominių galių. Pagal 2004 m. patvirtintą Ekonominių galimybių juodaodžiams strategiją (BEE) siekiama steigti ūkius bendrai su juodaodžių valdomais investiciniais fondais, juodaodžiams darbuotojams padedama išsipirkti vynines, kuriamos edukacinės programos. Nors pasaulyje vyrauja „baltoji“ vyndarystė, pasaulis jau žino juodaodžius vyndarius iš PAR: Diale Rangaką („M‘hudi“ vynas), Mzokhoną Mvemve (vyno serija „Sagila“).
Daugiau nei pusė pasaulinio Sąžiningos ekonomikos (Fairtrade) judėjimo įmonių taip pat yra Pietų Afrikos Respublikoje. Šio judėjimo tikslas – skatinti laikytis pusiausvyros tarp patrauklios produkto kainos ir etiško elgesio su darbuotojais. Specialus „Fairtrade“ ženklas ant produkto etiketės reiškia, kad įmonė atitinka socialinius, ekonominius bei aplinkosauginius reikalavimus, o dalis produkto kainos grįžta kaip premija darbuotojams. Lietuvoje taip žymėtais produktais oficialiai bus pradėta prekiauti 2009 m., tačiau, pavyzdžiui, „Mark & Spencer“ parduotuvė Vilniuje jau turi kavos, arbatos ir vyno su šiuo ženklu.
Mažiau ideologijos yra PAR Gamtos įvairovės atstatymo projekte (The Biodiversity & Wine Initiative – BWI). Viena iš penkių UNESCO saugomų pasaulio augmenijos karalysčių yra Keipo pusiasalyje. Čia kelių šimtų hektarų plote galima rasti daugiau augalų rūšių, nei visame šiauriniame pusrutulyje kartu paėmus. Tiesa, įvairovė labai sumažėjo įsigalint monokultūriniam žemės ūkiui: kviečiai, vynuogės ar vaismedžių sodai užėmė anksčiau vešėjusias žydinčias pievas. Vyndariai ėmėsi iniciatyvos atstatyti gamtos pusiausvyrą. Jie savo valdomose žemėse šimtus hektarų skiria natūralios augmenijos rezervatams.
Deja, rinkos tyrimai atlikti net itin glaudžius santykius su PAR palaikančioje Didžiojoje Britanijoje, nepatvirtina, kad minėtos iniciatyvos skatintų vartotojus daugiau pirkti vyno. Panašu, kad ir kitiems Europos gyventojams nerūpi procesai, vykstantys piečiausiame Afrikos kamputyje. Vis dėlto pokyčiai šioje šalyje yra įspūdingi ir verti pagarbos – vyndarystė įpinama į daug platesnį socialinių ir ekologinių žmonijos problemų kontekstą. O mums lieka tikėtis, kad kada nors subręsime jį suprasti.
Regionų perteklius
Regionai net ir išprususiems Didžiosios Britanijos vartotojams tėra 5-as pagal svarbą kriterijus renkantis vyną. O iš Naujojo pasaulio šalių dažniausiai atsimenamas vienintelis, svarbiausias, šalies regionas. Šiųmetės Londono vyno parodos lankytojai tik keturis Naujojo pasaulio regionus (Kaliforniją, Mendosą, Marlborą ir Barosą) atrinko į populiariausių dvidešimtuką. Tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma suformuoti visam pasauliui žinomo kurio nors PAR regiono pozityvaus įvaizdžio. Šiandien Pietų Afrikos regionų skirtumai labai susiję su klimatu: temperatūra sparčiai kyla keliaujant nuo vėsios Konstantijos pakrantės į žemyno gilumą, Tullbagho link. Todėl kiekviename iš 28 PAR rajonų vyno stilius gana vientisas ir galėtų būti atspirtimi, pažįstant šalies vyną. Tačiau rajonų stilistika formuojasi kartu su kitu dideliu projektu – visos šalies vynuogių persodinimo iniciatyva, todėl pirmieji naujų vynuogių derliai išryškina ir tikrąjį regioninį žemėlapį: Stellenbosche gaminamas puikus raudonasis, Konstantijoje ir Vakarų pakrantėje – geresnis baltasis, Elgine ir Walkeryje – elegantiškas, o Paarlyje, Wellingtone ir Swartlande – svaresnis vynas. Tikimasi, kad Durbanvillis garsės ‘Sauvignon Blanc’, Robertsonas – ‘Chardonnay’, Simonsbergas – ‘Cabernet Sauvignon’, Paarlis – ‘Syrah’. Tiesa, kol kas neatsiranda vieno geriausio regiono, kurio ypač reikia pasaulinės rinkodaros strategams. Galbūt per keletą artimiausių metų, grįžtant ‘Pinotage’ ar ‘Chenin Blanc’, toks regionas išsiskirs.
Pietų Afrika ruošiasi priimti 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą. Šalyje renginiui ruošiami 2 000 vyno padavėjų, jie dirbs visur, kur lankysis futbolo sirgaliai. Populiariausios vynuogių veislės, socialiniai ir ekologiniai vyninių projektai ar regionų žemėlapis, visa turtinga Pietų Afrikos vyno istorija ir patirtis bus skirta pristatyti pasauliui šalies vyną ir suformuoti tokią tapatybę, kuri kitų žemynų gyventojams atrodytų be galo teigiama ir skatinanti pirkti PAR vyną. Ir nors skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojus skatina ir dabartinė padėtis, galima būtų tikėtis, kad PAR vynas populiarumu susilygins su Čilės, Argentinos ar bent Moldovos vynu.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
