Kokybinė revoliucija Portugalijos vyno pramonėje vyksta kosminiu greičiu. Šiandien Alentežo ir Doro slėnio vynai neginčijamai yra patys tituluočiausi ir turbūt saugiausi perkant ar užsisakant restorane, jeigu tik, žinoma, šalia nėra vyną išmanančio profesionalo. Tačiau ir kituose šios beribių kontrastų šalies regionuose yra pasaulinės klasės vynų. Tęsdama praeitame „Vyno žurnalo“ numeryje pradėtą kelionę, šįkart kviečiu pasižvalgyti, kas įdomesnio vyksta pas Bairados ir Setubalio pusiasalio vyno gamintojus.

Kas yra Clos šampanai? Kuo jie išsiskiria? Kokius juos žinote? Pavadinime pamačius žodį Clos daugelis pirmiausia prisimena šampanus „Philipponnat Clos des Goisses“, „Krug Le Clos du Mesnil“ bei „Cattier Le Clos du Moulin“.

Jau antri metai didžiausia pasaulyje putojančio vyno kategorija nebėra šampanas (307 mln butelių pastaruosius 3 metus).

Dar ne taip seniai, kaip ir šimtmečiais iki tol, prancūziška virtuvė buvo viena iš geriausių pasaulyje. Nuo įspūdingų viduramžių puotų iki šių dienų kulinarijos avangardo lopšys visada buvo Paryžius. Geriausi Barselonos, Madrido, Limos ar Šanchajaus restoranai buvo tie, kurie nuolatos ištikimai tarnavo prancūziškai virtuvei. Geras virėjas turėjo mokėti pagaminti tartarą, bearnaise, velouté ar mayonnaise padažą. Į kiekvieną padorų meniu turėjo būti įtraukta svogūnų sriuba ar jautienos medalionai.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, gegužės mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - vasaros vyno festivalį Vilniuje. Bus pristatoma beveik dvidešimt vynų tinkančių vasarai - putojantys, baltieji, rožiniai bei gaivūs raudonieji vynai.

Lietuvos vyno profesionalų bendruomenė išrinko geriausius šiais metų šalyje parduodamus vynus. Dešimtą kartą vykusiame Lietuvos someljė čempionate 17 tiekėjų pateiktus 269 vynus vertino rinktinė dvidešimt devynių vyno ekspertų komisija. Baltieji buvo suskirstyti pagal vynuogių veisles, išrinktas geriausias „Chardonnay“, „Riesling“, „Sauvignon Blanc“ bei kitų vynuogių vynas, o raudonieji degustuojami pagal kilmę: Prancūzija, Italija, Pirėnų pusiasalis (Ispanija ir Portugalija), likusi Europa ir Naujojo Pasaulio šalys.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiškų Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, sausio mėnesį organizuoja pirmąjį šiais metais renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį, t.y. putojančio vyno festivalį Vilniuje. Kaip visada lankytojai turi galimybę paragauti daugiau nei dešimt įvairių rūšių putojančio europietiško vyno. Kalbant apie putojančio vyno įvairovę jo kokybę, skonį ir , žinoma, kainą dažniausiai lemia gamybos metodas. Egzistuoja keturi pagrindiniai metodai, tad susipažinkime ir aptarkime kiekvieną iš jų.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiškų Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, gruodžio mėnesį organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį, putojančio vyno festivalį. Šį kartą festivalis vyko Klaipėdoje. Jau tradicija tampa, kad festivalio svečiai per vieną vakarą gali išragauti apie penkiolika vynų iš skirtingų Europos valstybių. Šį kartą dėmesys buvo skirtas itin tinkančiam artėjančioms šventėms gėrimui- putojančiam vynui iš Europos. Europoje beveik kiekviena vyną gaminanti šalis turi ir savo putokšlį. Vienos gamina jį paprastu ir greitu charmant metodu, o kitos ilgu ir daug brangesniu tradiciniu metodu. Žinoma, neginčijamas Europos putojančių vynų karalius prancūziškas šampanas. Susipažinime kokios yra pagrindinės putojančio vyno rūšys Europoje ir kuo juos skiriasi viena nuo kitos.

Ketvirtus metus projekto „Vyno ir muzikos magija“ sumanytojai dr. Artašesas Gazarianas ir šio straipsnio autorius Arūnas Starkus tyrinėja, kaip žmogaus fizinį kūną, emocijas ir sąmonę veikia vyno ir muzikos deriniai. Sėkmingai parinktos poros turi akivaizdų sinerginį efektą – sustiprėja emocijos, muzikos girdėjimas, nuotaika. Nepriklausomybės dienos išvakarėse Klaipėdoje grupė entuziastų susirinko išbandyti styginių kvarteto „Musica Libera“ atliekamų melodijų ir vyno derinių. Rezultatas nustebino – nežiūrint to, kad muzika buvo atliekama tik dviem smuikais, altu ir violančele, pavyko parinkti melodijas prie viso vakarienės vyno rinkinio: nuo putojančio, baltojo, ąžuolinio baltojo, raudonojo iki porto

Kaip ir Šabli, Šampanė yra vienas iš tų vyno regionų, kuriam tenka pakovoti ginant savo vardą, nes jo vynų pavadinimą daugiausiai bandė ir vis dar bando kopijuoti už Europos ribų esantys pasaulio vyno darytojai. Nuodėmingai prabangaus gėrimo pavadinimą užrašyti ant etiketės lengva, tačiau pagaminti tokios pat kokybės vyną yra be galo sunku. Šampanės dirvožemyje dominuoja nepakartojamas kalkakmenis, kreida bei mergelis.

Jau penkis dešimtmečius gyvuojanti „Alita“, vadinanti save paprastai – putojančių ir stipriųjų gėrimų gamykla, savo veiklą pradėjo kaip vyno gamykla. Šiandien ji – antroji putojančio vyno gamybos įmonė Pabaltijo regione, anksčiai įkurta tik tik „Latvijas Balzams“, nuo seno gaminantis tokius gėrimus, kaip „Rigas Balzams“, „Rigas šampanietis“ ir „Sovietskoje Igristoje“.

Pelėsiais ir voratinkliais apaugusios rūsio lubos, pajuodusios medinės dėžės su gotiškomis raidėmis, virpanti žvakių šviesa... Raižyto krištolo taurėse – didingas šimtmečių senumo vynas, glostantis akis spinduliuojančia lyg rubinas spalva... Dangiško skonio nektaras, kurio kiekvienas lašas sielą pakylėja iki debesų... O gal – žemyn bloškiantis muskuso, dervos, mėšlo, pūvančios mėsos tvaikas ir skonis, primenantis rūdis?

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje lambrusko (lambrusco) reputacija nekokia: pusiau saldus lengvas raudonasis arba rožinis putojantis itališkas vynelis, tekainuojantis septynis–penkiolika litų. Lambrusko gamybos vieta – Modena – asocijuojasi greičiau su balzaminiu actu, kuris daromas iš išgarinto (verdant) vietinio vyno ir gastronominiame pasaulyje vertinamas ne mažiau už trumus, riebiąsias ančių kepenėles (pranc. foie gras) ar juodos kiaulės vytintą kumpį (isp. pata negra).

„Jei Australijos vyndarystės istorija būtų tokia turininga kaip Gruzijos, pasaulis maudytųsi australiškame vyne“, – cituoja gruzinai australę, neseniai jų krašte nusipirkusią vynuogyną. Panašu, kad pagaliau ir jie patys suprato, kokių vertybių neišnaudoja.

Lietuviai nuo seno mėgsta gaivų gėrimo putojimą burnoje. „Alita“ mums tiekia produkciją nuo 1963-ųjų, „Italiana“ – nuo 1995-ųjų, “Boslita” – nuo 1997 m. Ir išprusimas putojančio vyno srityje auga.

Katalonijoje cava (tarti „kãva“) geriama visomis progomis ir be jokios progos. Šį putojantį vyną geriausia gerti iš aukštų taurių, kad gerai matytųsi į laisvę besiveržiantys burbuliukai, kurie sproginėdami kutentų šnerves, ir suputojęs vynas pasklistų po visą burną, akimirksniu išblaškydamas snaudulį ir prašviesindamas akis.

Apie tai, kas vyksta Šampanėje, kalbėjausi su įvairaus stambumo šampano gamintojais, skirtingo klimato šalių rinkų atstovais, įvairaus dydžio importuotojais bei šampano mėgėjais. Jei reikėtų vienu sakiniu apibendrinti tai, ką išgirdau, sakyčiau, kad šampano rinka klesti.