‘Monika’ ir ‘Juodupė’: ar įmanoma padaryti gerą vyną iš lietuviškų veislių?

Ankstesniuose žurnalo numeriuose analizavome ‘Solarį’ ir ‘Regent’ – Lietuvoje populiarių europinių vynuogių veislių vyną. Tačiau mūsų šalyje bene labiausiai paplitusi yra ‘Monika’ ir ‘Juodupė’ – Antano Gailiūno išvestos veislės, atsparios ligoms, anksčiau nokstančios. Todėl šį kartą, sunešę 13 vynų, bandome su šalies vyndariais išsiaiškinti, ar įmanoma padaryti gerą lietuvišką vyną iš lietuviškos vynuogių veislės. ‘Monika’ ir ‘Juodupė’ nebus atskirtos, nes dauguma vyndarių jas laiko analogiškomis arba bent labai panašiomis.  

Dėkoju vyndariams už vyną ir informaciją, kuria jie pasidalino apie savo vyno darymą. Stilių, skonių įvairovė susieta su ją lemiančiomis priežastimis, leidžia daryti tikslesnes išvadas.

‘Monika’ ir ‘Juodupė’ – ankstyvos veislės, vidutiniškai atsparios paplitusioms grybelinėms ligoms. Jų vynas kvepia raudonomis uogomis, avietėmis, mėlynėmis, gėlėmis, yra gana ryškaus amerikietiškoms veislėms būdingo gyvuliškai žemuoginio, prieskoniško foxy aromato, kuris greičiausiai išryškėja galutinėje uogų nokimo stadijoje. Šių veislių vynuogės sukaupia nedaug cukraus. Mūsų ragauti vynai skinti 16-18 °Brix. Taigi, alkoholio jie turės 9–10 tūrio proc. Vidutinės rūgšties, kuri sparčiai mažėja vynuogėms sunokus, nedaug velvetinių taninų. 

Kaip gaminti

Dauguma ragautų vynų gaminti pridedant cukraus, ir akivaizdu, kad vieninteliam nešaptalizuotam Raimundo ir Luko Nagelių vynui „Roksala Monika 2019“ trūko svarumo. Su 10 tūrio proc. alkoholio struktūroje išryškėja taninai.  Su 11–12 tūrio proc. alkoholio vynas tampa geriau subalansuotas.  

Vynuogės nėra taniniškos, tačiau ilgai maceruojant galima pagaminti taninišką vyną. Visgi Dainiaus Noreikos 24 dienas su žievelėmis praleidęs 2020 m. vynas jau buvo kiek per ryškių taninų. Po 13 vynų degustacijos galima daryti išvadą, kad  optimalus maceracijos terminas – 10 dienų (Raimundas Valatka 2021, Dainius Noreika 2018). Trumpesnė nei savaitės maceracija nesuteikia pakankamai struktūros ir ilgaamžiškumo, vynas labiau primena rožinį.

Tačiau yra vienas „bet“. Beveik visi vyndariai raudonąjį vyną fermentavo 20-ies laipsnių temperatūroje. Kaip raudonajam vynui, tai labai žema temperatūra. Todėl ir fermentacija užsitęsia, ir maceracija nevyksta taip, kaip vyktų raudonajam vynui įprastoje šiltesnėje 26–32 °C aplinkoje. Kita vertus, dar nedaugelis Lietuvoje naudoja reguliuojamos temperatūros fermentacijos talpas. Grįžtant prie rožinio vyno iš ‘Monikos’. Gal tai visai neblogas sprendimas? Juk kai kurios veislės geriau tinka rožiniam, nei raudonajam vynui gaminti. Šį kartą neturime pakankamai pavyzdžių pasidaryti išvadoms. Tačiau buvo akivaizdu, kad „Monika” puikiai atrodo, kol vynas jaunatviškas. Toks turi būti ir rožinis. Nepamirškime ir putojančio. Andriaus Diliauto vos du buteliai pagaminto Pet Nat ir Lietuviško vyno čempionate, ir mūsų degustacijoje padarė  gerą įspūdį.

Vynas greitai bręsta. Kiek ilgiau (nuo 2013 m.) išsilaikė tik saldi Raimundo Valatkos pagaminta versija. Maišant su kitomis veislėmis (Andriaus Diliauto vynai), Monika tampa pagalbine veisle, nes jos savybės neatsilaiko prieš ryškesnius taninus ir gausesnę rūgštį.

Kalbant apie ‘Moniką’ ir ‘Juodupę”, puiki proga prisiminti Antaną Gailiūną (1918–2004) – talentingiausią ir produktyviausią Lietuvos selekcininką, mūsų aptariamų vynuogių kūrėją. Jis tebaigė Salų žemės ūkio mokyklą. Kelią į mokslus jam pastojo karas: sovietinė armija, frontas, kontūzija. Dirbo daržininku Juodupės vilnonių audinių fabriko šiltnamyje.

Virginijus Gailiūnas su sūnumi Andriumi vynuogyne Juodupėje 

Sodininkystė ir daržininkystė jį traukė nuo vaikystės ir tame šiltnamyje jis pradėjo eksperimentuoti. Remiantis Antano Ryliškio (1936–2014) prisiminimais, Antanas Gailiūnas susidomėjo vynmedžių selekcija 1964 m. sužinojęs apie latvio P. Sukatnieko darbus. Kaip motininį augalą, naudojo pastarojo išvestą ‘Dvietes Zila’. Apdulkinimui – ‘Cardinal’, ‘Vynuogynų karalienę’, ‘Rannij Magaračą’, ‘Kišmiš čiornyj’, ‘Kišmiš chišrau’, ‘Rizamat’, ‘Nagradą’, ‘Baltąją Šaslą’, ‘Sabo perlą’, ‘Malengro ankstyvąją’ ir kitas veisles. Antanas nedarė darbo užrašų, todėl jo išvestų veislių (taip pat ir ‘Monikos’, ‘Juodupės’) kilmė nėra tiksliai žinoma.

2010 m. lankantis Juodupės miestelyje teko sutikti abu Antano Gailiūno sūnus – Virginijų ir Juvencijų. Jie pasakojo, kad tėvas vyno negėrė, jie patys vyną darą maišydami vynuogių ir kitų uogų sultis. Juvencijus šiemet mirė, o Virginijus dabar prižiūri ir Ilzenbergo dvaro vynuogyną.