Prieš dvidešimt metų „Chateau d‘Aydie“ vyndariai Fransua Laplasas (Francois Laplace) ir Patrikas Dokurno (Patrick Docournau) kasmet susidurdavo su ta pačia problema: į vyną mirkymo metu iš sėklyčių patekdavo daug agresyvių, aitrių taninų. Raudonojo vyno tekstūra ir sukeliamas lytėjimo pojūtis priklauso nuo taninų – žievelėse, sėklytėse ir šakelėse esančių medžiagų, kurios į vyną patenka pradinėje – mirkymo stadijoje. Raudonosios vynuogės tarpusavyje labiausiai ir skiriasi taninų kiekiu. Kuo mažesnė uogas, kuo storesnė luobelė, tuo labiau sutraukiantis, taigi ir taniniškesnis vynas. Vienas iš būdų suvaldyti taninus – fermentacijos metu perpylinėti vyną, maišant jį su deguonimi. Tačiau tai nekontroliuojamas procesas, kurio metu vynas gali per daug oksiduotis, prarasti dalį savo vaisinių aromatų. Todėl vyndariai sukonstravo į akvariumo deguonies siurblį panašų įrengimą, kuris deguonį į fermentacijos talpą patiekia tolygiai, iš anksto apskaičiuotomis porcijomis. Prietaisas buvo užpatentuotas ir dabar jį naudoja ne tik minėtasis Mišelis Rolanas, bet ir daugiau nei 2000 pasaulio vyninių.
„Chateau D‘Aydie“ išradimo dėka iš ‘Tannat’ vynuogių padarytas vynas, nors ir turi didžiausią taninų koncentraciją, yra geriamas lengvai su malonumu. Kelis metus iš eilės britų žurnalas „Decanter“ vyninės vyną pripažįsta geriausiu virš 10 svarų sterlingų kainuojančiu vynu Didžiojoje Britanijoje.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
