Lietuviškumo paieškos desertuose

Unikalių, grynai lietuviškų patiekalų, kuriais galėtume didžiuotis, įvairovė nėra labai didelė. Su saldumynais situacija dar liūdnesnė. Mūsų šakočius, medučius, meduolius ar žagarėlius, keptus obuolius, uogienes, uogas ir vaisius  galime rasti ne vienoje šalyje.  Todėl kasmet Vyno ir desertų derinių čempionate skatiname šefus ir konditerius ieškoti naujų sprendimų ir kurti šiuolaikinę lietuvišką saldumynų tradiciją skirdami specialų prizą geriausiam lietuviškam desertui. Nebūtinai turime iš naujo išrasti spurgą. Tačiau beieškodami naujų skonių derinių ir sąskambių, galime sukurti kai ką unikalaus pasauliniame kontekste.

„Wine + Dessert“ varžybos yra gera proga patyrinėti lietuviškumo temą: jose dalyvauja geriausi, ambicingiausi, kūrybingiausi šalies konditeriai ir virtuvės šefai; čempionatas vyksta jau antrą dešimtmetį, taigi turi ilgą istoriją, iš kurios gali mokytis patys dalyviai; į varžybas įtraukti ne tik profesionalūs šefai, bet ir someljė, žurnalistai, tarp kurių yra ir plataus gastronominio akiračio žurnalistų iš užsienio.

Atradimai įdomūs profesionalams, tačiau kartu reikalauja atviresnio ir atidesnio vartotojų požiūrio. Lietuviškumas šiandien neapsiriboja tik tautybe, dabartine valstybės teritorija ar tik Lietuvoje aptinkamomis sudedamosiomis desertų dalimis. Lietuviškumą formuoja ir migrantų, turistų, ir šefų, atvykusių iš kitų šalių, požiūris į mus. Savo unikalumo mes patys galime nė nepastebėti.

Tradiciniai desertai ir jų perkonstravimas

Akivaizdu, kad „Medutis“, varškės, obuolių pyragai, šimtalapis yra desertai, kuriuos pažįstame nuo mažens ir pripažįstame juos lietuviškais. Todėl nauja jų interpretacija nesukelia valgytojų nepasitenkinimo, tačiau konditeriui tai – galimybė nustebinti. Pastaruoju metu tokie desertai Vyno ir desertų derinių čempionate darosi retenybe, nes niekas nenori pasirodyti banalus. Tačiau jie laimi!

Restoranas „Pacai“.  Šimtalapio interpretacija: aguonos, sviestas, pienas, grietinėlė. 2024 m. – geriausias lietuviškas desertas. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Dine“.  Obuolių desertas. 2023 m. – geriausias lietuviškas desertas. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Elven“. „Elven“ sūrio pyragas: varškė, pasukos, medus, žiedadulkės, bičių duona. 2024 m. pateko į trumpąjį kandidatų į lietuviškiausią desertą sąrašą. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Gastrobaras „Esse“ (Birštonas). „Medutis“, įkvėptas rudens: krosnyje ilgai keptų moliūgų kremas su grietine, moliūgų sėklų pralinė, naminio medaus ir lazdynų riešutų biskvitas, ‘Mirabelle’ slyvų ir japoninių greipfrutų padažas, šalavijų lapai. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Saint-Malo“. „Mano močiutės obuolių pyragas“: riešutų sviesto ir medaus biskvitas, vanilės namelaka, obuolių kompotas, ramunėlių putos. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Nostalgiška, nėra tradiciška

Kai kurie ingredientai mums asocijuojasi su Lietuvos gamta, senomis sodybomis ir valstietišku gyvenimo būdu. Jie yra mūsų nacionalinio gastronominio identiteto dalis, tačiau desertams juos naudoti seniau buvo neįprasta. Geriausi varžybose dalyvaujantys šefai jau daug metų bando desertams panaudoti bulves, kitas šaknines daržoves, burokėlius, grybus, grikius, pušų ūglius, kadagių uogas...  Šiame sąraše atsirado ir paprikos, rozmarinai, levandos – tai, kas dabar auga Lietuvoje. Šie desertai stebina, atkreipia dėmesį ir taip pat laimi! Tokie sprendimai gali būti unikalūs, vieninteliai net ir pasauliniu mastu. Tai puiki žaliava naujam lietuviškam desertų identitetui gimti.

Kauno kolegija ir vyninė „Roksala“.  „Burokėlių ir šermukšnių harmonija“:  žemės riešutų miltų sausainiai, burokėlių putėsiai, burokėlių ir šermukšnių uogų sulčių želė, liofilizuotos šermukšnių uogos. 2025 m. – geriausias lietuviškas desertas. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Komanda „Draugystės gatvėje“ (Andželika Norkuvienė ir Enrika Norkutė). Morkų pyragas su riešutų kremu „Tikrume“. 2022 m. – geriausias lietuviškas desertas. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Juodas kalnas“. Obuolienės spurga su salierų ledais, kankorėžių uogiene, erškėtrožėmis. 2021 m. –  geriausias lietuviškas desertas. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Gaspar‘s“. „Duoklė bulvei“: bulvių pyragas, grietinė, eršketo ikrai, bulvių karamelė, degintų bulvių odelių pudra, bulvių traškutis. 2025 m. trumpajame kandidatų į lietuviškiausią desertą sąraše.  (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Red Brick“. „Bulvė“: bulvių lupenų ledai, pagardinti švelnia bulvių karamele, puošiami traškiais keptais lazdyno riešutais, šviežiomis slyvomis ir  karamelizuoto pieno traškučiu. 2025 m. – trumpajame kandidatų į lietuviškiausią desertą sąraše.  (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Ertlio namas“. „Miško natos“: pušų aliejus, kadagiai, čiobreliai, mėlynės, baravykai, šokoladas. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Dine“. „Kalėdoms“: citrinų šerbetas, rozmarinų putėsiai, kadagys. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Frau Kirsche“ ir  Ilzenbergo dvaras. „Pasimatymas Lietuvos miške“: lazdynų riešutų žiedas, ąžuolo žievės parfė, čiobrelių putėsiai, pušų pumpurų namelaka, spanguolių želė. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Nineteen18“. Paprikos, avietės ir ruginė duona. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Red Brick“. Kavos ir grybų karamelinis kremas su karamelizuotais burokėliais, morkomis ir citrinų, verbenų ažūru. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Kauno kolegija ir „Šušvės“ midaus darykla. „Jogailos sapnas“: rekonstruotas „Medutis“, sūrio ir grietinėlės putėsiai, agurkų ikriukai bei liofilizuoti agurkai.  (2024)

Modernūs lietuviškų skonių deriniai

Niekas neabejoja, kad tai desertai. Dažniausiai iš vaisių, uogų, kurios auga ne tik Lietuvoje, bet čia nuskintos ir surinktos. Šefus su šiais desertais sieja emocinis ryšys, o jų pasakojamos istorijos labai artimos kiekvienam gamtą, kaimą mėgstančiam lietuviui.

Restoranas „Amandus“. Desertas „Saulė“. 2019 m. – geriausias lietuviškas desertas. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Dia“ (Kaunas).  „Pasinerk į raudoną“: maskarponės putėsiai, šviežios avietės, aviečių šerbetas, aviečių želė. 2025 m. –  trumpajame kandidatų į lietuviškiausią desertą sąraše. (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Amandus“. „Šalna“: slyva, migdolai, svarainiai. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Old Town Grill“. „Lietuvos sodas“: obuoliai, dilgėlės, duonos raugo sausainis. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Vyno baras „Somm“.  Šaltalankių ir svarainių ledai su karamelizuoto baltojo šokolado kremu. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Amandus“. „Dūzgės“: medaus biskvitas, grietinės kremas, moliūgai, svarainiai, moliūgų sėklos, lazdynų riešutai, šermukšniai. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Komanda „VMS“. „Rudens derlius“: putėsių pyragaitis iš svarainių, vaisių, medaus, grietinėlės. (2024 ). (R. Daskevičiaus nuotr.)

„Taurakalnis“ ir „Vyno klubas“.   „Gustus populi“: obuoliai, šermukšniai, verbenos. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Skóg“. Karamelizuotų obuolių ir varškės kremas, moliūgų sėklų kremas, cukruotos moliūgų sėklos, obuolių šerbetas, svarainių kompotas. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

„Saint Malo“ ir „Vyno klubas“.  „Tartelette de menagerie“: obuoliai, šeivamedžių uogos, svarainiai. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Senoji rūmų, dvarų, vienuolynų virtuvė

Vis geriau pažindami dvarų virtuvę lengviau priimame prieskonius ir auksą desertuose kaip lietuvišką tradiciją. Bet kuriuo atveju šie ingredientai ant Lietuvos diduomenės stalo atsidūrė anksčiau negu bulvės ir paprikos.

„Taurakalnis“ ir „Vyno klubas“. „Vienuolio sodas“: kriaušės, grietinėlė, kiaušinių tryniai, rudasis cukrus, želatina, imbieras, kardamonas, cinamonas, gvazdikėliai, šafranas, vanilė, bergamotė, naminiai keptų citrinų ledai su imbierais ir ciberžolėm, aukso folija, migdolinės tešlos trupiniai, meduolinės tešlos formelės, kardamono želė. 2025 m. – trumpajame kandidatų į lietuviškiausią desertą sąraše.  (R. Daskevičiaus nuotr.)

Restoranas „Nineteen18“. „Šiaurės įkvėptas“: deginto sviesto sausainis, kepti obuoliai, kalvadosas, obuolių sultyse ir acte marinuotos mėlynės, angliškas kremas su sūrio morengu, tongapupės, cinamonas, gvazdikėliai, imbierai, anyžiai. (2024). (R. Daskevičiaus nuotr.)

„The Manor Taste Architektas“ (Vytautas Mineral SPA). „Aristokratų auksas“: karamelė, obuoliai, migdolai ir šafranas. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Asociatyvu

Gintaras, Čiurlionis, kopos, Nemunas mums – lietuviškumo simboliai. Kai kam pavyksta juos įpinti desertą. Taip gimsta dar viena nacionalinių desertų atmaina.

Vyno baras „Oecumene“. „Gintaras“: juodasis šokoladas, jūros druska, sviestas, pekanų riešutai, sūris, baltasis šokoladas, kriaušės, citrinų sultys, juodųjų serbentų piurė. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Jungtinė komanda „TTT3“ (Cloud Kitchen Desserts, desertusou.lt, Tridens). „M. K. Čiurlionio saulė“: putėsiai, kremas, baltasis šokaladas, grietinėlė, migdolų miltai, riešutai, kakavos sviestas. (2025). (R. Daskevičiaus nuotr.)

Lietuviškiausias desertas yra ne tas, kurį žmonės valgo nuo pagonybės, o tas, kuris mus daro išskirtinius pasaulyje. Restoranuose eksperimentų jau netrūksta. Lauksime, kol kai kurie jų nukeliaus į kiekvieno Lietuvos gyventojo namus ir taps mūsų gastronominio identiteto dalimi.