„Esame tikri, kad „Vyno klubo“ ekspertai turi daug žinių apie rislingus, nes mūsų portfelyje yra 2011 metų Lietuvos vyno čempionate „Grand Prix“ pelnęs „Georg Breur Berg Roseneck Riesling Rheingau“ ir šiemet tą patį, aukščiausią įvertinimą gavęs „Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling 1 Lage GG 2007“. Taip pat savo išrankiems, intelektualiems klientams siūlome geriausių Vokietijos vyndarių „Reichsgraf von Kesselstatt“, „Georg Breuer“, visame pasaulyje pripažintų Austrijos vyno ūkių „Weingut Wimmer Czerny“, „Jurtschitsch Sonnhof“ sukurtų išraiškingų rislingų.
„Riesling“ yra vienas tų vynų, kuriuos beviltiška gaminti rūsyje, nes jo kokybę lemia vynuogyno aplinka ir būdai, kurie buvo naudoti derliaus sirpinimui. Ši ypatybė padaro beprasmį ąžuolo statinių naudojimą, nes brandinimas ‘Riesling‘ nesuteikia daugiau kvapo ar skonio išraiškos. Yra itin įvairaus stiliaus rislingo. Skiriasi ir jų gamybos būdai.
Dėl gausios rūgšties ir koncentruoto ekstrakto rislingai gali bręsti labai ilgai, nepriklausomai nuo likutinio cukraus. Bręsdamas šis vynas praturtėja sviestinio skrebučio, medaus, aliejaus, benzino, vaško aromatais. Botryčios paveikti vynai gali kvepėti prieskoniais, muskusu, riešutais, marmeladu. Rislingai praktiškai nebrandinami ąžuolo statinėse.
„Riesling“ gali būti: labai sausas, aitrus, plieninis; vidutiniškai sausas, gaivus; pusiau sausas/saldus, vaisinis; intensyviai saldus, paveiktas botryčio.
Stilistiškai rislignas skirtstomas į vėsaus klimato (Vokietija, Austrija) ir šilto (Prancūzijos Elzasas bei Australija).
Mozelis - šiauriausia Vokietijos vynuogininkystės žemė. Regiono savitumas – statūs (iki 30 laipsnių) Mozelio upės šlaitai, vėsus klimatas; dirvožemis – molinis šiferis, skalūnas. Vynuose mažai alkoholio (7,5-9,5 proc.), jie labai kvapnūs ir koncentruoti. Dominuoja obuolių, persikų kvapai ir „plieninė“ rūgštis. Šiame regione gaminama trečdalis šalies rislingo. Šiame regione įsikūrusi viena garsiausių šalies vyninių „Reichsgraf von Kesselstatt“. 38 hektarų vynuogynuose, plytinčiame labiausiai vertinamose Mozelio, Saro ir Ruverio upių apylinkėse auginamos tik Riesling' vynuogės, iš kurių gaminami aukštos kokybės išskirtiniai vynai. Vyninės filosofija – vynuose išsaugoti išskirtinio terroir įtaką ir savitumą, išsaugoti natūralius aromatus bei vaisiškumą.
Vynuogynai ant Mozelio šlaitų
Rheingau regiono savitumas – statūs vynuogynų šlaitai palei Reiną; dirvožemis – smėlis, molis, žvyras, granitas. Tai leidžia sukurti svaresnius, pilnesnius, labiau subalansuotus rislingus. Verti dėmesio 1880-aisiais įsikūrusios „Georg Breuer“ vyninės sukurti vynai. Nuo 1980 iki 1990 metų vyninei priklausantys vynuogynai buvo išplėsti net tris kartus ir dabar vyninei priklauso 30 hektarų geriausių regiono drenuojamų vynuogynų, esančių stačiausiuose šlaituose, kur yra ir grand cru kategorijos vynuogynai (Berg Schlossberg, Nonnenberg, Berg Roseneck), kuriems naudojamos pačios geriausios vynuogės, perduodančios kiekvienos vietos charakterį. Grand cru kategorijos vynas rinkoje pasirodo maždaug po 18 mėnesių po derliaus nuėmimo.
Pats Georgas Breueris dažnai įvardijamas regiono legenda, nes būtent jis įkūrė asociaciją "Charta", pakeitusią visos Vokietijos vyndarystę ir iškėlusią aukščiausius kokybės reikalavimus.
Vėsiam klimatui būdingų rislingų, tačiau labai savitų, galima rasti Austrijoje, Wagrame. Iki 2007 metų šis regionas buvo vadinamas Donaulandu. Šiaurinėje dabartinio Wagramo dalyje yra vientisas sluoksnis, kuris tęsiasi apie 30 kilometrų šiauriniu Dunojaus upės, kuri yra senesnė už Reiną, krantu. Čia vietos išskirtinumą išnaudota pripažintas vyndarys Hansas Czerny. Būtent jis sugebėjo įžvelgti ypatingas sąlygos vyndarystei dar tuo metu, kai šis regionas nebuvo tarp lyderiausjančių išskirtinumu ir kokybe. Vargu ar dar kas nors iš Wagrame‘o vynuogių augintojų dirba taip harmoningai su gamta ir natūraliomis regiono sąlygomis kaip „Wimmer-Czerny“ vyndarys, kuris geba įžvelgti subtiliausius savo vynuogynų mikroklimato ir dirvožemių skirtumus ir geba padaryti taip, kad šios savitos ypatybės būtų išsaugotos ir atpažįstamos jo vyne. Apie dešimt metų „Wimmer-Czerny“ buvo praktikuojamas ekologiškas ūkininkavimas, o 2003 metais pradėtas ir biodinaminis vynuogių auginimas.
Taip pat rislingo mėgėjų taurės vertas rislingas iš Kamptalio regiono, kuris laikomas vienu sėkmingiausių Austrijos vyno regionų. Vyno ekspertas ir knygų autorius Tomas Stivensonas teigia, kad šis regionas yra vienų talentingiausių ir pažangiausių šalies vyndarių gimtinė. Čia gaminas dviejų stilių rislingas: klasikinis, vidutinio svarumo ir ypač sodrus, turtingas skoniais, aromatais, gausia rūgštimi, mineralais, reserva stiliaus. Išskirtinai mažas derlius pastarojo stiliaus vynui skinamas iš senų (alte reben – tokį užrašą rasite vyno etiketėje) vynuogynų (vidurkis – 47 metai), augančių terasose.
„Jurtschitsch Sonnhof“vyninė įsikūrusi Austrijoje Sonnhofo dvare, kurio rūsių ištakos siekia XIV amžių. Čia ilgą laiką žemės ūkį vystė vienuoliai, kol 1868 metais Jurtschitsch šeima įsigijo šį dvarą ir ėmė vystyti vyndarystę. Šiandiena Jurtschitsch Austrijoje asocijuojasi su neprilygstama ir reguliaria kokybe visam savo vynų asortimentui. Taip rašo vienas įtakingiausių restoranų ir vynų gidų „Gault-Millau“. Kuo išskirtinė ši vyninė? „Jurtschitsch Sonnhof“ pirmieji Kamptalio regione ėmė filtruoti ir patys pilstyti vyną į butelius. 1972 metais ėmėsi ekologinės vyndarystės bei daugelį kitų naujovių, kurios vėliau tapo neatsiejamu nuo vyno gamybos. Prisiminkime, kad tuo metu apie ekologiją kalbėjo nebent mokslininkai ir fantastai. Šeima propaguoja atskirų vynuogynų vynų gamybą, siekdami pabrėžti skirtingą vynų stilių, įtakotą dirvožemio.
Šilto klimato rislingai kuriami Elzase, šiaurės rytų Prancūzijoje. Jų stiliaus ypatybė – švelnesnė, bet gausi rūgštis, prieskonių aromatai ir didesnis svarumas. Haut-Rin , kur išsidėstę grand cru vynuogynai, rezultatas geriausias. Vogėzų kalnai, kurie apsaugo nuo Atlanto vandenyno šaltųjų oro masių bei sulaiko lietaus debesis, dirvožemio įvairovė, geras nuolydis link saulė sukuria puikias sąlygas bręsti įdomiam, kokybiškam ir charakteringam rislingui. Jaunas rislingas gali kvepėti obuoliais, pankoliais, citrusais.
Ką verta degustuoti, kad suprastum išskirtinumą? „Domaine Bott – Geyl“, kur nuo 1993 metų vyndarys Jeanas Christophe Bott-Geylas, kurio protėviai 1795 metais užveisė pirmuosius vynuogynus, stojo prie vyninės vairo ir aiškiai įtvirtino savo stilių Beblenhaime. Šiek tiek vyresnis nei dvidešimties, pasimokęs Naujajame pasaulyje ir Burgundijoje, Jeanas perėmė šeimos verslą. Turėdamas didelę savo mokytojo Leonardo Humbrechto įtaką bei aistrą teroir išraiškingumui vynuose, netrukus gamyą jis pradėjo vykdyti pagal organinius ir biodinaminius principus, o tai patvirtinančius sertifikatus gavo 2000-aisiais. Po derliaus nuėmimo vynuogės kruopščiai perrenkamos, fermentacija atlieka naudojant natūralias mieles. Vynai išsiskiria švariu, vaisišku, klasikiniu stiliumi ir dideliu minerališkumu. Šviežias vynas kartais gali pasirodyti per daug sodrūs, tačiau malolaktinė fermentacija tai sušvelnina.
J. Ch. Bott-Geylas yra gamintojas, kuris dėl savo išskirtinio vyno greitai tapo atpažįstamas ir pateko tarp kylančių Elzaso vyndarių. Jis stengiasi rasti balansą tarp regione vyraujančių tendencijų: gėrimuose didėjančio cukraus kiekio, itin turtingos skonių koncentracijos bei natūralumo, kuriame saugoma terroir išraiška, švarumas ir vaisiškas grynumas. Vyninės valdos – 14 hektarų vynuogynų, iš kurių tik 0,6 ha skirti juodosioms vynuogėms. Vynuogynai suskirstyti į 75 sklypus septyniose municipalitetuose. Apie 5 hektarai turi grand crus kategoriją keturiose skirtingose regiono vietose.
„Domaine Zind-Humbrecht“ - vienas iškiliausių ir garsiausių ūkių Elzase, kurį valdo tiesioginis šeimos palikuonis Olivier Humbrechtas. Jo tėvas Leonardas įkūrė vyninę 1959-aisiais ir metai iš metų pasauliui pristatinėjo įspūdingiausius ir prabangiausius vynus iš geriausių Elzaso vynuogynų. Šiuo metu vyninė valdo 40 hektarų vynuogynų penkiuose Haut-Rhin kaimuose.
Olivier Humbrechtas neliko tėvo pasiekimų šešėlyje. Tapęs pirmuoju prancūzų „Master of wine“ , jis atsakingai perėmė tėvo sukurtą legendinę vyninę, turėdamas vieną tikslą – tęsti aukščiausios kokybės vynų kūrimą.
Yra daugybė priežaščių, kodėl „Zind Humbrecht“ lydi tokia sėkmė. Visų pirma, kruopščiai atrinktos vynuogių veislės, išskirtinai geriausi vynuogynai, ribojamas derlingumas. Keletas jų, kaip Rangenas ar Clos Windsbuhl, yra tokie sudėtingi, kad jų neįmanoma apdirbti technika, todėl belieka pasitelkti arklius.
„Zind Humbrecht“ turi vynuogynus net 4 grand cru vynuogynuose (Brand, Goldert, Hengst, Rangen) ir taip pat daugybę atskirų mažų išskirtinio terroire vynuogynų, iš kurių padaryti vynai kokybe ir potencialu nesiskiria nuo grand cru vynų.
Manau, pakanka pažvelgti į baimę keliančius vynuogynus ir pasidaro aišku, kodėl geriausi Elzaso vynai tokie brangūs. Rangen grand cru vynuogynas.
Vyninė taip pat garsėja tankiu vynmedžių užsodinimu, fermentacija ąžuolo statinėse, malolaktinės fermentacijos ribojimu. 1998 metais pradėta pereiti prie organinės vyndarystės. Nuo 2000-ųjų trejus metus dirbta pagal organinius ir biodinaminius principus. 2002 vyninei suteiktas oficialus biodinaminės vyndarystės sertifikatas.
Jūratė Sprindžiūnaitė
Taip pat skaitykite:
