Jautriausi jie ir žalai, kurią aplinkai daro žmogaus ūkinė veikla. Žinome, kad vėsiausiuose regionuose jau beveik išnyko dėl prasto oro seniau pasitaikydavę blogi vynmečiai – prasto oro nebeliko! Tiksliau, gali lyti per vynuogių nokimą ar derliaus nurinkimą, kaip 2008-ais metais. Tačiau vidutinė temperatūra pakankama vynuogėms sunokti, ir kruopštesni vyndariai lengvai padaro puikų vyną. Tačiau šiltuose regionuose vyndariams šilumos jau per daug, nes prastų oro sąlygų anksčiau ten nebūdavo. Net 55 procentai Kalifornijos vyndarių šiandien priversti šalinti alkoholio perteklių ir pridėti rūgšties, kad pagerintų „Cabernet Sauvignon“. Tai – klimato atšilimo pasekmė, dėl to per 50 pastarųjų metų pagrindiniuose vyndarystės regionuose vidutinė augimo sezono temperatūra pakilo 1,3 ºC. Vynuogės yra labai jautrios temperatūrai. Pavyzdžiui, minėta ‘Cabernet Sauvignon’ geriausia ten, kur vidutinė augimo sezono temperatūra 16,5–19,5 ºC, o ‘Pinot Noir’ tereikia 14–16 ºC. Daugelis nebeabejoja, kad dėl klimato atšilimo kaltas pats žmogus. Tai reiškia, kad jei nepakeisime ūkinės veiklos principų, po penkiasdešimties metų tradiciniuose regionuose turės būti auginamos labiau šilumą mėgstančios vynuogių veislės – po porą tūkstantmečių trukusio ‘Pinot Noir’ puoselėjimo Burgundijoje, čia teks sodinti ‘Grenache’ ir ‘Syrah’, o Barosa ir La Manča tiks tik likerinių vynų gamybai.
Kita nuomonė
Ne visi vyndariai sutinka, kad klimato atšilimas yra blogybė. Vėsesnių regionų vyndariai džiūgauja, galėdami pasisodinti tauriųjų veislių vynuogių. Austrijoje geriausias raudonasis vynas jau nebe „Blaufrankisch“ ar „Zweigelt“, o „Cabernet Sauvignon“ ir „Merlot“. Kita vertus, manoma, kad šiuolaikiniai vynuogių auginimo metodai (vynuogių kekėms leidžiant formuotis aukščiau, keičiant vynuogių eilių kryptį, reikiamai formuojant lają, parenkant atmainas ir šakniastiebius, auginant žolę tarp vynuogienojų) padeda vynuogėms nepernokti, nors tai buvo neįsivaizduojama prieš 30 metų.
Ekologinė vyndarystė – pirmasis žingsnis, siekiant išsaugoti trapią gamtos pusiausvyrą. Vynuogynuose, kuriuose nebenaudojami sintetiniai pesticidai ir herbicidai, ne tik apsigyvena bitės ir pražįsta gėlės. Chemikalų nebereikia pirkti, vadinasi, ir gaminti. Taip netiesiogiai tausojami gamtos ištekliai, energija ir vanduo. Didžiausia ekologinio vyno gamintoja pasaulyje „Emiliana“ iš Čilės, pagal draugiškumą aplinkai pripažinta 18-a tarp visų pasaulio įmonių („Drinks Business“, 2009). Iš vyninių ją lenkia tik kompleksinėmis ekologinėmis iniciatyvomis garsėjanti „Miguel Torres“ vyninė iš Katalonijos (17-a vieta).
Vandens ištekliai kai kuriuose regionuose jau dabar yra riboti. Barosos slėnyje Australijoje vyninėms leidžiama įsijungti vandens siurblius tik kelioms valandoms per parą. O Vakarų Australijoje įprasta rinkti lietaus vandenį ir jį naudoti buityje. Europoje vynuogynų laistymas buvo draudžiamas, tačiau panašu, kad klimatui šylant irigacijos poreikis išaugs. Taigi iš karto kils poreikis taupyti ir vandenį, kaip tai daro pažangiausios Naujojo pasaulio įmonės, naudodamos lašelinius drėkintuvus su davikliais arba laistydamos išvalytu naudotu vandeniu.
Norint prisidėti prie ekologinės pusiausvyros išlaikymo, nebūtina tapti ekologiniu vyndariu. Pradžiai užtenka siekti, kad visose vyno darymo, gabenimo ir pardavimo stadijose būtų išmetama kuo mažiau šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų: naudoti ekologišką kurą, vynuoges sodinti ilgomis eilėmis, kad traktorius nesisukiotų veltui. Taupant energiją, galima apšildyti vyno talpas, kompensuoti šilumos ir šalto oro srautus, susidarančius skirtingose vyninės vietose, naudoti vėjo, vandens arba saulės energiją.
Taupymas, atrodo, vis dar nėra madingas. Daugelis vyninių didžiuojasi storasieniais buteliais, kuriuose net ir paprastas vynas vartotojo akyse tampa išskirtiniu. Įsivaizduokite 1,2 kg sveriantį butelį, kuriame telpa tik 0,75 kg vyno. Transportuojant tokį produktą, 60 proc. energijos, taigi ir 60 proc. žalos gamtai patiriama vien tik dėl butelio, t. y. formos, o ne turinio. Todėl vyno tara tampa diskusijų objektu ne tik svarstant, koks kamštis geriausias ar koks PET butelio / Tetra Pako įvaizdis vartotojo akyse. Vyndariai taip pat skatinami atsakingiau žiūrėti į logistikos kaštus ir automobilių bei laivų išmetamus CO2 kiekius.
Etiškas, visuomenės ir aplinkos atžvilgiu atsakingas elgesys seniai nebėra filantropų reikalas. Jis tapo puikiu rinkodaros įrankiu. Net fanatiški biodinaminiai vyndariai, prieš trejetą metų skelbę, kad jie nerašys ant etikečių apie ekologiją, nes nori, kad žmonės vertintų vyno kokybę, o ne technologiją, šiandien skelbia apie tai, ką daro. Daugelis pirkėjų, rinkdamiesi ekologiškus vynus, apsiriboja egoistiška nauda, kurią gauna vartodami be chemikalų padarytus produktus. Be abejo, tai geriau nei rinktis „geriausio kainos ir kokybės santykio vyną“. Kokybę įvertinti sugeba gal tik vienas iš dešimties vyno pirkėjų, todėl dauguma taupančių tampa „mažiausios kainos vyno“ pirkėjais. Tačiau visų toliaregiškiausia būtų įvertinti ekologišką vyndario ūkininkavimą, jo atsakingą elgesį visose vyno gamybos ir prekybos stadijose. Vartodami tokių vyndarių vyną prisidedame prie ekologinės pusiausvyros planetoje išlaikymo ir darome mažiau žalos gamtai.
Vyninės „Miguel Torres“ veiksmai, kuriais siekiama tausoti gamtą ir per 10 metų 20-čia proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą.
1. Įrengta 12 tūkst. m2 saulės baterijų, skirtų gaminti 11 proc. energijos, reikalingos įmonės vyno rūsiams.
2. Saulės baterijomis sušildoma 50 proc. reikalingo karšto vandens.
3. Barselonoje naudojami elektra varomi automobiliai.
4. Remiami tyrimai, kuriais ieškoma būdų sumažinti CO2 kiekį atmosferoje. Eksperimentuojama su jūros dumblių padėklais, surenkančiais CO2, kuris išsiskiria vyno gamybos metu.
5. Išvaloma ir panaudojama 15 proc. sunaudoto vandens. Per metus surenkama apie 5000 m3 lietaus vandens.
6. Taupoma energija, apšildydant plieno konteinerius ir požemines rūsių konstrukcijas.
7. Apie 80 tonų vynuogienojų liekanų panaudojama kurui.
8. Per ketverius metus planuojama automobilių parką atnaujinti hibridiniais automobiliais.
9. Svarstoma galimybė nuo 2010 m. dalyvauti vėjo malūnų projekte.
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
