Ilgiausias pasaulyje „Searcy St. Pancras“ šampano baras Londone
2007 m. lapkričio mėnesį Londone atidarytas dar vienas šampano baras. Atrodytų, kas gi čia tokio – šampano barų šiame mieste daugybė, juk Didžioji Britanija – didžiausia šampano importo šalis, o anglai šampano išgeria ne mažiau už pačius prancūzus, kurių šalyje ir gaminamas šis kilmingas putojantis vynas.
Įdomu tai, kad naujasis šampano baras įkurtas geležinkelio stotyje ir yra pats ilgiausias Europoje – 96 metrų ilgio. Tarptautinės St. Pancraso geležinkelio stoties istorija graži ir turininga. Ji buvo atidaryta Londone dar 1868 metais ir garsėjo savo įspūdinga gotikine architektūra. Po generalinės rekonstrukcijos stotis duris atvėrė 2007 m. lapkritį, o kartu su ja – ir parduotuvių, restoranų virtinė bei minėtasis šampano baras.
Baras yra antrajame aukšte. Šalia – greitojo „Eurostar“ traukinio, vežančio keleivius į Paryžių, platforma. Taigi baro lankytojai, susiruošę į šampano tėvynę, prancūzišką dvasią gali pajusti dar būdami Londone. Tačiau baro klientai – ne tik keleiviai: į barą traukia įvairaus amžiaus šampano gerbėjai iš viso miesto. Pati stotis nėra šildoma, todėl bare įtaisytos šildomos kėdės. Tačiau, kaip pasakoja šio baro lankytojai, šilčiausia jame vakarop, kai barą užplūsta įstaigų tarnautojai atsikvėpti po darbo dienos. „Tada šildome vienas kitą!“ – juokauja jie.
Šiuo metu bare galima pasimėgauti 11 rūšių šampano, pilstomo taurėmis, o 91 rūšis parduodama tik buteliais. Be didžiųjų, plačiai žinomų gamintojų („Moet and Chandon“, „Veuve Cliquot“, „Pomery“, „Bollinger“ ir t. t.) bare galima paragauti ir mažiau žinomų šampano namų gaminių („Bruno Paillard“, „Henriot“, „Philipponnat“ ir t.t) ar daugumai išvis negirdėtų („Jean – Paul Deville“, „De Noauroy“). Artimiausiu metu baro meniu papildys „Duval Leroy“, „Jacquesson“, „Jaquart“ šampanas. Bare galima rasti beveik visą gamintojo asortimentą: nuo non vintage kategorijos iki prestige cuvée . Brangiausias čia, žinoma, madingasis „Louis Roederer Cristal 1985 magnum“ butelyje. Įdomu, kad baras vengia indų ar aksesuarų, pažymėtų šampano gamintojų prekiniais ženklais, nors gamintojai juos brukte bruka. Tokios politikos laikomasi todėl, kad norima populiarinti ir reklamuoti šampaną kaip gėrimą apskritai, o ne atskirus gamintojus. Tačiau baro savininkai ir vadovai mielai naudojasi gamintojų siūlomais personalo mokymais Šampanės regione.
Daugiau skaitykite 13tame „Vyno žurnalo“ numeryje
http://www.searcystpancras.co.uk/
Taip pat skaitykite:
