Geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“: 2009, 2010, 2011 ir 2012

„Château d‘Yquem“ nė butelio nepardavė 1910, 1915, 1930, 1951, 1952, 1964, 1972, 1974 ir 1992-aisiais. Visi šie metai buvo šalti, drėgni ir be saulės, išskyrus 1964-uosius, kai šiltą vynmetį sugadino lietus per derliaus skynimą. 1915-aisiais prie prasto oro prisidėjo ir pirmojo pasaulinio karo negandos. 2012-aisiais per patį derliaus nuėmimą užklupo lietūs, ir pavyko nuskinti vos dešimt procentų įprasto derliaus kiekio.

Ūkio technikos direktorius Francisas Mayeur savo pasakojimą apie skynimo sąlygas iliustruoja diagramomis, kuriose skynimui palankios sausos dienos kaitaliojasi su nepalankiomis lietingomis.

2009-ieji

Šiuos metus Francisas vadina puikaus pilkojo kekero ant puikios kokybės uogų metais. Pirmasis skynimas – rugsėjo 14–17 dienomis. Po to tris dienas lijo, todėl kilnusis puvinys pasklido po visą vynuogyną. Spalio 1–7 dienomis – įspūdingo derliaus skynimas: puvinys pasklidęs visur, vakarais temperatūra pakildavo iki 30˚C. Spalio 4 d. buvo surinktas visų laikų didžiausias vienos dienos derlius, nes teko labai skubėti, kad cukraus koncentracija neviršytų idealios 21 proc. potencialaus alkoholio kiekio (~370 gr/l) ribos. Trečiuoju skynimu buvo nurinktos vėliau prinokstančių ūkio vietų uogos. Spalio vidury pasirodė pirmosios šalnos, po to – lietaus prognozės, todėl spalio 19 dieną derliaus nuėmimas baigiamas.

2010-ieji

Nuostabus klasikinis vynmetis. Kekerą paskleidė rugsėjo 6–8 dienomis lijęs lietus, po to dvi savaites uogos sparčiai kaupė cukrų. Pirmasis skynimas (trier) – rugsėjo 20–22 dienomis, antrasis – po savaitės. Vėliau buvo laukiama lietaus, kuris dar kartą paskatintų pilkojo kekero dauginimąsi. Trečiasis skynimas prasidėjo spalio 14 dieną, ketvirtasis – spalio 22-ąją. 2010 metais gamta leisdavo vynuoges skinti tada, kai jos sukaupdavo reikiamą cukraus kiekį, todėl buvo nuspręsta septynių skirtingų terroir vynuoges fermentuoti atskirai ir galutinį mišinį kurti jau vyninėje. Ketvirtasis skynimas prasidėjo po trumpo lietaus, todėl jo metu nuskintos vynuogės nebuvo vertos ūkio vardo ir buvo parduotos, kaip ir nedidelis kiekis uogų, surinktų lapkričio 5–6 dienomis

2011-ieji

Rugpjūčio pabaigoje trumpalaikiai lietūs sudarė sąlygas pirmajai kekero atakai kekių viduryje. Po keturių lietingų dienų rugsėjo pradžioje puvinys pasklido po visą vynuogyną. Rugsėjo 6–7 dienomis vyko pirmasis uogų skynimas. 12 dieną buvo skinama visame vynuogyne. Uogos labai gaivios ir jau gana saldžios. Po lietaus pertraukos antrasis skynimas vyko rugsėjo 21–23 dienomis, uogos tuo metu buvo dar saldesnės. Rugsėjo 25–28 dienomis uogos buvo skinamos vėsesnėse, molingose vietose. Gerą balansą užtikrino dalis pernokusių, tačiau kekeru neužsikrėtusių uogų. Ketvirtasis skynimas – spalio 3–5 dienomis

2012-ieji

Pirmojo skynimo buvo laukiama iki rugsėjo 25-osios (pastarąjį kartą taip vėlai derlius pradėtas rinkti 1993-aisiais). Mat po šalto ir vėsaus pavasario liepą nusistovėjęs sausas oras rugsėjį virto bausme vyndariams: kilnusis puvinys vis nesirodė. Prasidėjęs ilgai lauktas lietus, deja, niekaip nesibaigė, tad pavyko surinkti labai nedidelį derlių. Paskubomis nuskintos vynuogės buvo pakankamai saldžios, tačiau ragaujant vyną, buvo nuspręsta, kad jis nevertas „Château d‘Yquem“ vardo. Kadangi ūkis antrojo vyno nedaro, surinktos uogos buvo parduotos urmu vyno pirkliams.

Ar žinote, kad ...

Pirmasis kekerinis derlius „Château d‘Yquem“ buvo nuskintas 1847-aisiais, kai grafas Romain-Bertrand’as de Luras Salucesas užtruko medžioklėje Rusijoje.
„Botrytis cinerea“ lietuviškai vadinamas pilkuoju kekeru. Jo sukeltas puvinys – kekerinis puvinys, dar vadinamas kilniuoju puviniu.

Taip pat skaitykite:

• 2009 m. derlius Soterno ir Barsako ūkiuose
• Lur Saluces’ų šeima ir saldusis „Château de Fargues“
• Ar 1990-ieji buvo geri metai vynams?