Niujorko kompanijos “Sherry-Lehmann” generalinis direktorius Chrisas Adamsas pareiškė nuostabą dėl taip užkeltų kainų ir tikina, kad tarptautinė rinka į tai tikrai sureaguos. Jo kolega Danielis Pozneris iš komapnijos “Grapes” 2010-ųjų kainas pavadino absurdiškomis ir nepagrįstomis.
Britų žurnalas “Decanter” praeitą savaitę išplatino pranešimą apie vyno pirklio Barriere Freres kategorišką atsisakymą “Rauzan Segla” numatyto vyno kiekio. “Suprantu, kad vyndariai turi teisę didinti kainą, bet tai, ką jie daro dabar yra visiškas absurdas”. Už butelį vyno mažmeninėje prekyboje prašoma 84 eurų, o tai yra keturiasdešimt procentų daugiau nei praėjusiais metais.
Vyninės vadovas Johnas Kolasa į tokį prekybininko pareiškimą reagavo ramiai: “Esu visiškai įsitikinęs, kad 2010 Rauzan yra nuostabus vynas, kuris įeis į Bordo istoriją. Savo pusiausvyra tarp taninų ir rūgšties jis primena 1959-ųjų derlių. Šis vynas skirtas ilgam laikymui. Už jį jums padėkos jūsų anūkai”. Prancūzas liko išdidus.
Kasmetinė en primeur prekyba vyno mėgėjams po ekspertų bei vyno žurnalistų degustacijų ir vertinimų leidžia įsigyti jauno vyno, kuris dar brandinamas vyninių rūsiuose. Maždaug po poros metų nuo sandorio sudarymo išpilstytas vynas atiduodamas klientams. Jeigu viskas organizuojama protingai, naudą turi ir gamintojas, ir pirkėjas: pirmieji greitai parduoda produkciją, antra pusė turi galimybę įsigyti daugiau vyno už mažesnę kainą nei ji būna parduotuvių lentynose.
Kai išankstiniuose sandoriuose kaina ima augti, tai pasidaro nebenaudinga abiems pusėms. JAV pirkėjai pastebi, kad, pavyzdžiui, 1997 ir 2007 metų derliai buvo parduoti gerokai brangiau nei išties buvo verti. Vyno mėgėjams nesinori iš anksto už vyną mokėti daugiau nei tai buvo įprasta. Ekspertai sako, kad šiais metais susidomėjimas vynu mažesnis nei paprastai.
Amerikiečiai tai aiškina paprastai: vyno vertintojai, kurie “Smith Haut Lafitte” anksčiau pirko už 30 dolerių, dabar nenori jo pirkti už 150. Tačiau prestižinių chateau savininkai nenusimena: jeigu amerikiečiai išties atsisakys Bordo vyno, tai tebus lašas vandenyne. Reikalas tas, kad apskritai pasaulyje susidomėjimas šiuo vynu didėja ir prancūzai dėl to neketina nuleisti nosies. Geru, kokybišku ir pripažintu vynu vis dar domisi šveicarai, vokiečiai, belgai, olandai. Mažėjantis susidomėjimas užfiksuotas tik JAV bei Japonijoje.
Kita vertus, ne visi Bordo vyndariai didina kainas. Tarp pripažintų gamintojų, kurie už 2010 metų butelį prašo poros šimtų dolerių, yra “Pontet Canet”, “Lynch Bages” bei “Leoville Poyferre”. Galima rasti ir dar pigiau, tarkim, “Chateau Brane Cantenac”, “Echo de Lynch Bages” ir “Les Pagodes de Cos” siūloma įsigyti už 46-68 dolerius.
Panašu, kad amerikiečių pukštavimas Bordo vyndariams lyg peliuko cypsėjimas. Laikas parodys, kas buvo teisus.
Parengė Jūratė Sprindžiūnaitė
Taip pat skaitykite:
