„Wine Spectator“ ekspertas James Molesworth užtikrintai teigia: „Visiškai aišku, kad Bordo turi kokybiškai įtikinamą poros metų derlių duetą. Gretinant pilną, išraiškingą, malonų bei turtingą 2009 metų derlių, 2010-ieji yra kontrastingi, stiprūs, su ypač pikantiška rūgštimi, galingais šviežiais taninais ir sunokusiais išraiškingais vaisiais. Tiek kairiojo, tiek dešinio kranto vynams daviau 95-98 balus, o saldiesiems iš Soterno ir Barsako – 91-94 balus“.
Reta situacija yra analogiška 1989-1990 vynmečiams, kuomet pamečiui pavyko išauginti, surinkti ir išsaugoti aukščiausių įvertinimų ir didelės potencijos turintį derlių. Apskritai 2010 metai buvo palankūs kairiojo kranto (Medokas, Gravas) ‘Cabernet Sauvignon‘ veislei, nes vynuogių augimo metu buvo sausa, vėsu, todėl tikima, kad mišiniuose su ‘Merlot‘ ši vynuogė atliks nemenką vaidmenį, nes jautriąjai ‘Merlot‘ augimo sezonu oras buvo per sausas. Todėl kai kuriose vietose ji sukaupė didelį alkoholio kiekį bei lengvai sutraukiančius, šiek tiek laukinius taninus.
Ant aukščiausios pakylos raudonųjų rungtyje akivaizdžiai pirmauja Passac Leognan ir Gravo vyno ūkiai. Nosį gali riesti „Château Haut-Brion“, o greta kokybiškai į taktą muša „Cos –d‘Estournel“ ir „Pontet-Canet“.
Dešiniąjame krante derlius beveik toks pat įspūdingas, išskyrus kai kuriuos pavienius ‘Merlot‘ slystelėjimus, kurie rodo šiek tiek padidintą alkoholio kiekį, ypač Pomerolyje. Buvęs „Petrus“ gamybos vadovas Jean Claude Berrouet pastebi, kad per jo keturiasdešimties metų karjerą pirmą kartą alkoholio kiekis vyne padidėjo 2-2,5 laipsniais. a pati situacija buvo ir pernai, kai ‘Merlot‘ perkopė 15 procentų alkoholio koncentraciją. Medoke ši veislė prinoko geriau nei ‘Cabernet Sauvignon’. “Château Leoville Poyferre” savininkas Didier Cuvelier baiminasi, kad taip stipriai “apsvaigusi” ‘Merlot’ praras unikalų Bordo stilių. Kodėl šimtmečius tokios alkoholio koncentracijos neturėjusi vyno žaliava pastaruosius metus taip sustiprėja? Specialistai pastebi, kad tai gali įtakoti dešiniajame krante vyno ūkiuose pradėjusi plisti tradicija šalinti vynmedžių lapus, kad uogos sunoktų mažesnės, bet labiau koncetruotos.
Saint-Emilion apeliacijos ūkiai nors ir labai stiprūs, bet greta kaimynų atrodo šiek tiek pablukę. Tačiau ne viskas prarasta: vynai iš minėtų apeliacijų gali kliautis vykusiu ‘Cabernet Franc‘, kurio didžioji dalis mišiniuose gali būti labai labai įspūdinga.
Prognozuojama, kad „Vieux-Chateau-Certan“ ūkis turės patį įdomiausią vyną dešiniajame krante. Daugybė garsių vardų taip pat rykiuojasi artimiausioje eilėje: „Trotanoy“, „l'Evangile“, „Conseillante“, „Le Pin“, „Pétrus“, „Cheval-Blanc“, „Ausone“, „Pavie“, „La Mondotte“, „Canon-La-Gaffeliere“, „Valandraud“. Ypatinga charakteristika išsiskiria ir „Pavie-Macquin“, kuris turi išskirtinai subtilų ir išraiškingą vaisių ir uogų užtaisą.
Bet kokiu atveju, 2010-ieji buvo puikūs. Akivaidu, kad keliolika topinių vyno ūkių diktuos madas ir dideles kainas. Greta jų gausybė chateau su tikrai puikiu vynu grumiasi alkūnėmis už vietą po saule. Pavyzdžiui, „Château de Sales“, „Château d'Aiguilhe“, „Château Féret-Lambert“, „Château Jean Faux“, „Château Brown“, „Château Gazin Rocquencourt“, „Château Lespault-Martillac“, „Château Belgrave“, „Château Clément-Pichon“, „Château Rollan de By“, „Château Belle-Vue“, „Château Le Thil“, „Domaine de l'A“ ir kiti.
Bordo baltieji greta savo kilmingųjų brolių tikrai neatrodo prasčiau: jie gaivūs, švieži su puikia brandos potencija. Vynai iš Soterno ir Barsako puikiai prinokę, tiršti ir gaivūs. Akivaizdžiai išsiskiriantys, nors greičiausiai nebus tokie kompleksiški kaip 2009-aisiais. Akivaizdu, kad 2010-ieji į Bordo istoriją įeis kaip vieni geriausių vynmečių.
Jūratė Sprindžiūnaitė
Taip pat skaitykite:
