Blynai, blyneliai, blynukai

Blynai, blyneliai, blynukai

Norint suvokti, koks vis dėlto margas tas mūsų pasaulis, nereikia toli eiti – galima užsukti į artimiausią parduotuvę, nusipirkti kvortą miltų, užmaišyti tešlą, išsikepti blynų, pasmeigti pirmą pasitaikiusį garuojantį egzempliorių šakute ir... susimąstyti: argi šis paprastas iki skausmo pažįstamas viso pasaulio vargšų, turtuolių, senelių ir vaikų mėgstamas skritulėlis – ne aštuntasis pasaulio stebuklas?!Sakysite, bent jau žodis „blynas“ yra lietuviškas. Cha, nė velnio! Rusiškai блины, lenkiškai bliny, ukrainietiškai млинці, žydiškai blintze... Ar dar tęsti? Nepatingėkime pasidomėti ir pamatysime, kad iš pažiūros lietuviškai skambantis žodis „blynas“ yra asimiliuotas senosios slavų kalbos žodžis mlin – „malti“. (Beje, tokių skolinių turime apsčiai: tarkime, visai lietuviškai skambantis „pinigas“ yra užsimaskavęs germaniškasis pfennig  ir t.t.)

Mintis surengti blynų ir vyno derinimo sesiją, neslėpsiu, kilo Užgavėnių proga. Ko gero, ši šventė labiau nei blynai tinka pasaulio margumui iliustruoti – kas gali būti margesnio už Mardi Gras karnavalą Riodežaneire? O juk tai – tos pačios Užgavėnės, tik švenčiamos sambos ritmu! Kai pagalvoji, tiek užgavėnės, tiek blynai – tikros kultūrinės fosilijos. Pastarieji užgavėnių sudėtine dalimi tapo neatsitiktinai: saulę primenančios formos dėka blynai dar iki krikščionybės laikų buvo ritualizuotas valgis, tradiciškai kepami žiemos pabaigoje, siekiant pagerbti atgimusią ir vėl ėmusią šildyti saulutę. Vyną žmonija taip pat geria (tiek ritualizuotai, tiek banalaus troškulio vedama) jau tūkstančius metų. Šiuo aspektu vynas – ne ką prastesnė kultūrinė fosilija nei blynai, taigi mūsų ketinimas vynu užgerti blynus tampa istoriškai pagrįstas ir jau neatrodo taip eretiškai, kaip jūs, ko gero, pagalvojote straipsnio pradžioje.

Pasaulinė blynų įvairovė tiesiog verčia iš koto, todėl mes sąmoningai pasistengėme apsiriboti tomis formomis ir tekstūromis, kurios yra daugiau mažiau įprastos Lietuvoje, nors ir čia tenka užmatyti įdomių regionių variacijų. Tarkime, iki šiol nebuvo tekę valgyti lietinių su varške, į kurią įmaišyta žiupsnelis kmynų. Dzūkijoje pas mamą tokių pokštų nepasitaikydavo, o štai kai kurios Vilniaus krašto mamos kmynus, pasirodo, deda. O ką? Ir skanu, ir automatiškai pagerina šansus sublizgėti obuolių sidrui, kuris šįkart debiutavo mūsų vyno krepšelyje. Lietuviškų tradicijų pagrindu suformuotas blynų „portfelis“ nebūtų pilnas, jeigu šalia miltinių neparagautume bulvinių blynų, todėl išsikepėme ir jų. Visi mūsų blynai buvo iškepti ant aliejaus, taigi – šiek tiek riebūs. Vieni – nesaldūs pagal apibrėžimą (bulviniai, lietiniai su fermentiniu sūriu), kiti – šiek tiek saldūs. Šalia blynų turėjome įvairių pagardų: grietinės, keleto rūšių uogienės, cukraus pudros. Prie bulvinių blynų turėjome pasiruošę rūkytos kuprės juostelių. Be abejo, toks platus skonio ir tekstūros spektras neišvengiamai apsunkino vyno atrankos procedūrą. Vengdami aitrių taninų, raudonąjį vyną iškart atidėjome į šalį, nors tai nėra griežta taisyklė – tam tikras įdaras, tarkime, kaštainių piurė, galėtų derėti su lengvu švelnių taninų mėlynėmis kvepiančiu „Merlot“, ar pan. Prancūziška, o dar tiksliau, bretoniška tradicija saldžius miltinius blynus įpareigoja užgerti nesausu obuolių sidru (tikru!), todėl klusniai atkimšome šio Lietuvoje dar neatrasto gėrimo butelį. Bretonai sako, kad sidras gerai tinka ir su sūrio, kumpio, špinatų bei kitais įdarais, todėl aš asmeniškai iš šio gėrimo avansu tikėjausi didelio lankstumo. Nusprendėme, kad intensyvų rūkytos žuvies skonį ir aromatą pajėgs atsverti tik ąžuole brandintas vynas. Visais atvejais tiek su riebalais, tiek su riebiu fermentiniu sūriu vynams reikalinga gaivi rūgštis, na o vyno vaisiškumas lyg ir turėtų derėti prie uogienių ir saldžios blynų tešlos. Štai tokie buvo mūsų teoriniai pasvarstymai. Kiek tai pasitvirtino, pamatysite išanalizavę ragavimo rezultatus.

Vynai:

Blynai:

Ragavimo rezultatai pateikiami lentele:

Taip pat skaitykite:

• Sklindžiai su cukraus pudra ir rožiniu Masciarelli
• Uogos kitaip
• Pusryčiai pas… Arba kodėl kiaušiniams reikia oro