Blynai, blyneliai, blynukai
Norint suvokti, koks vis dėlto margas tas mūsų pasaulis, nereikia toli eiti – galima užsukti į artimiausią parduotuvę, nusipirkti kvortą miltų, užmaišyti tešlą, išsikepti blynų, pasmeigti pirmą pasitaikiusį garuojantį egzempliorių šakute ir... susimąstyti: argi šis paprastas iki skausmo pažįstamas viso pasaulio vargšų, turtuolių, senelių ir vaikų mėgstamas skritulėlis – ne aštuntasis pasaulio stebuklas?!Sakysite, bent jau žodis „blynas“ yra lietuviškas. Cha, nė velnio! Rusiškai блины, lenkiškai bliny, ukrainietiškai млинці, žydiškai blintze... Ar dar tęsti? Nepatingėkime pasidomėti ir pamatysime, kad iš pažiūros lietuviškai skambantis žodis „blynas“ yra asimiliuotas senosios slavų kalbos žodžis mlin – „malti“. (Beje, tokių skolinių turime apsčiai: tarkime, visai lietuviškai skambantis „pinigas“ yra užsimaskavęs germaniškasis pfennig ir t.t.)
Mintis surengti blynų ir vyno derinimo sesiją, neslėpsiu, kilo Užgavėnių proga. Ko gero, ši šventė labiau nei blynai tinka pasaulio margumui iliustruoti – kas gali būti margesnio už Mardi Gras karnavalą Riodežaneire? O juk tai – tos pačios Užgavėnės, tik švenčiamos sambos ritmu! Kai pagalvoji, tiek užgavėnės, tiek blynai – tikros kultūrinės fosilijos. Pastarieji užgavėnių sudėtine dalimi tapo neatsitiktinai: saulę primenančios formos dėka blynai dar iki krikščionybės laikų buvo ritualizuotas valgis, tradiciškai kepami žiemos pabaigoje, siekiant pagerbti atgimusią ir vėl ėmusią šildyti saulutę. Vyną žmonija taip pat geria (tiek ritualizuotai, tiek banalaus troškulio vedama) jau tūkstančius metų. Šiuo aspektu vynas – ne ką prastesnė kultūrinė fosilija nei blynai, taigi mūsų ketinimas vynu užgerti blynus tampa istoriškai pagrįstas ir jau neatrodo taip eretiškai, kaip jūs, ko gero, pagalvojote straipsnio pradžioje.
Pasaulinė blynų įvairovė tiesiog verčia iš koto, todėl mes sąmoningai pasistengėme apsiriboti tomis formomis ir tekstūromis, kurios yra daugiau mažiau įprastos Lietuvoje, nors ir čia tenka užmatyti įdomių regionių variacijų. Tarkime, iki šiol nebuvo tekę valgyti lietinių su varške, į kurią įmaišyta žiupsnelis kmynų. Dzūkijoje pas mamą tokių pokštų nepasitaikydavo, o štai kai kurios Vilniaus krašto mamos kmynus, pasirodo, deda. O ką? Ir skanu, ir automatiškai pagerina šansus sublizgėti obuolių sidrui, kuris šįkart debiutavo mūsų vyno krepšelyje. Lietuviškų tradicijų pagrindu suformuotas blynų „portfelis“ nebūtų pilnas, jeigu šalia miltinių neparagautume bulvinių blynų, todėl išsikepėme ir jų. Visi mūsų blynai buvo iškepti ant aliejaus, taigi – šiek tiek riebūs. Vieni – nesaldūs pagal apibrėžimą (bulviniai, lietiniai su fermentiniu sūriu), kiti – šiek tiek saldūs. Šalia blynų turėjome įvairių pagardų: grietinės, keleto rūšių uogienės, cukraus pudros. Prie bulvinių blynų turėjome pasiruošę rūkytos kuprės juostelių. Be abejo, toks platus skonio ir tekstūros spektras neišvengiamai apsunkino vyno atrankos procedūrą. Vengdami aitrių taninų, raudonąjį vyną iškart atidėjome į šalį, nors tai nėra griežta taisyklė – tam tikras įdaras, tarkime, kaštainių piurė, galėtų derėti su lengvu švelnių taninų mėlynėmis kvepiančiu „Merlot“, ar pan. Prancūziška, o dar tiksliau, bretoniška tradicija saldžius miltinius blynus įpareigoja užgerti nesausu obuolių sidru (tikru!), todėl klusniai atkimšome šio Lietuvoje dar neatrasto gėrimo butelį. Bretonai sako, kad sidras gerai tinka ir su sūrio, kumpio, špinatų bei kitais įdarais, todėl aš asmeniškai iš šio gėrimo avansu tikėjausi didelio lankstumo. Nusprendėme, kad intensyvų rūkytos žuvies skonį ir aromatą pajėgs atsverti tik ąžuole brandintas vynas. Visais atvejais tiek su riebalais, tiek su riebiu fermentiniu sūriu vynams reikalinga gaivi rūgštis, na o vyno vaisiškumas lyg ir turėtų derėti prie uogienių ir saldžios blynų tešlos. Štai tokie buvo mūsų teoriniai pasvarstymai. Kiek tai pasitvirtino, pamatysite išanalizavę ragavimo rezultatus.
Vynai:
|
V1 |
Duche De Longueville Muscadet de Dieppe Cidre Bouche De Cru Doux, Prancūzija |
Tik 2,5 proc. alkoholio tūrio. Aiškaus obuolių, prieskonių aromato, švelniai putojantis, pusiau saldus gėrimas, stipraus alkoholio vartotojoms, galintis priminti gazuotas obuolių sultis. |
|
V2 |
Masciarelli Rosato Delle Colline Teatine 2006 Abrucas, Italija |
Tamsiai rožinės spalvos, malonaus raudonųjų uogų, vyšnių, rožių žiedlapių aromato gaivus, lengvas rausvasis vynas. |
|
V3 |
Georg Breuer GB Sauvage 2006 Reingau, Vokietija |
Sausas ir gaivus. Kvepia citrusiniais vaisiais, kriaušėmis, akacijomis. |
|
V4 |
Chateau Mayne Du Cros Graves Blanc 2002 Bordo, Prancūzija |
Brandintas prancūziško ąžuolo statinėse. Auksiniai atspalviai. Ąžuolo, šviežių vaisių ir prieskonių aromatai. Kompleksiškas, pilnas vynas. Geras balansas. Ilgas malonus poskonis. |
|
V5 |
Chateau Du Cros Loupiac 2003 Bordo, Prancūzija |
Saldusis vynas. Stiprus džiovintų abrikosų, medaus, vaško, prieskonių aromatas. Svarus. |
Blynai:
|
P1 |
Bulviniai blynai |
Blynai kaip blynai, vidutinio dydžio, smulkiai sutarkuoti. Kiek netikėtai į tarkę buvo įmaišyta saujelė kvietinių miltų. |
|
P2 |
Džiūvėseliuose apvolioti lietiniai blyneliai su fermentiniu sūriu |
Į standartinę miltinę tešlą dėta truputis cukraus. Fermentinis sūris – „Liliputas“. Unikalią šių blynelių tekstūrą sąlygoja jų apvoliojimas džiūvėsėliuose. |
|
P3 |
Lietiniai su varške ir kmynais |
Beveik klasikiniai lietiniai, mažiau nei įprasta saldūs ir su kmynais. Labai skanu! |
|
P4 |
Miltiniai blynai „Kaip pas mamą“ |
Pavadinimą sugalvojau ekspromtu, tačiau jis atspindi esmę. Apvalūs, šiek tiek saldūs, rieboki blynai, keptuvėje išsitenka kokie 6-7 vienetai. |
Ragavimo rezultatai pateikiami lentele:
|
|
V1 |
V2 |
V3 |
V4 |
V5 |
|
P1 |
Akimirką pasispardęs sidras nuolankiai pripažįsta esąs per silpnas (tik 2%). Poskonyje netrunka išryškėti tarkė, krakmolas. Vienok, angliarūgštė gerai tvarko riebalus. ** |
Mano nuostabai derinys nuteikia maloniai! Tiesa, vynui tai kainuoja tapsmą raudonųjų serbentų gaiva. Mėgstantiems šiuos blynus pagardinti bruknėmis tikrai patiks **** |
Blynas su grietine gerai atlaiko vyno rūgštį, pastaroji išvalo gomurį nuo perteklinių riebalų. Vis dėlto, derinio sinergetišku nepavadinsi. *** |
Vynas dominuoja, tampa pabrėžtinai sausas ir rūgštokas. Užkandus rūkytos kuprės ąžuolinis vynas geriau integruojasi *** |
Nebandėme. |
|
P2 |
Nebandėme. |
Ilgas, malonus ir nekintantis skonis, kuriame išryškėja džiūvėsėliai. Vynas nugali patiekalą ir ilgainiui nuslopina jo skonį, tačiau šio konkretaus vyno mėgėjams tai patiks. *** |
Vyno rūgštis gerai tvarkosi su sūriu. Sterilokas, nelauktai perdėm vaisiškas skonis. *** |
Šie blynelių sudėtyje nėra nieko, kam atskleisti reikėtų brandaus vyno. Vyno sausumas ir senatvė tampa akivaizdūs. ** |
Pikantiška, aitroka, tačiau gardu. Derinys tikrai vykęs. Siekiant tobulybės, reikėtų pabandyti keletą kitų sūrių – galėtų dar geriau pavykti. **** |
|
P3 |
Dvejopas rezultatas. Perkandus kmyną sidras akimirksniu integruojasi su patiekalu. Be kmyno tą padaryti sekasi sunkiau. ***/**** |
Nebandėme. |
Šiems saldiems blyneliams vynas akivaizdžiai per sausas, todėl nepelnytai atrodo plokščias ir niekingas. Tai puikus pavyzdys, kaip sugadinti gerą vyną... * |
Šiam vynui blyneliai akivaizdžiai per saldūs. Vynas irgi ne pesčias, todėl atsirevanšuoja aromato srityje. Paderinus varškės prieskonius ir sumažinus cukraus kiekį, būtų galima atrasti geresnę dermę. *** |
Blyneliai ir vynas tiesiog sulimpa juos padažius į grietinę. Kmynai visai nemaišo ir suteikia pikantišką prieskonį. **** |
|
P4 |
Burnoje derinys startuoja labai gerai, tačiau sidras netrunka nugaruoti ir šiek tiek pasiduoti. Gerai tinka ir su braškių uogiene. **** |
Bruknės su blynu karsteli, vienok sėkmingai išpletoja vyno vaisiškumo temą. Tas pats blynas su cukraus pudra vyno skonyje pagimdo grietinėlės dedamąją. **** |
Nusprendėme, kad neverta ragauti – vynas per sausas. |
Nusprendėme, kad neverta ragauti – vynas per sausas. |
Akimirką atrodo, kad susitiko priešybės – taip vynas reaguoja į bruknių skonį. Kitą sekundę viskas staiga susiderina į harmoniją. **** |
Taip pat skaitykite: