Ar seniai pradėjote domėtis vynuogėmis?
Prekiauti vynuogių sodinukais pradėjome šiemet, o vynuoges auginu jau ketvertą metų. Aišku, prieš tai augo senesnių tarprūšinių hibridų sode. Pradėjau skaityti, susipažinau su lenkų, skandinavų vynuogių augintojais ir po to pabandžiau pats pasodinti Lietuvoje. Ir kai įsitikinome, kad jos bent jau gali peržiemoti ir auga, pasiūlėme ir kitiems.
Kodėl savo svetainėje rašote, kad vynuoges vežate „naminio vyno“ gamybai?
Nes esame realistai ir manome, kad aukštos kokybės vyną Lietuvoje pagaminti bent jau artimiausius 50 metų bus sunku vien dėl klimato. Pagrindinė problema yra ne šalta žiema, o trumpa vasara ir trumpas vegetacinis sezonas.
Kokios turi būti sąlygos vynuogių auginimui?
Per trumpą vegetacinį sezoną gerosios vynuogių veislės nespėja sunokti. Aišku, yra išimčių. ‘Siegerrebe’ – gana ankstyva veislė, kuri Lietuvoje gali sunokti, bet iš raudonųjų vynuogių praktiškai jokia negali, net ir pati ankstyviausia. Bet yra tarprūšinių hibridų, kurie ir esant tokiam klimatui, sunokina vynuoges, iš kurių galima padaryti vidutinės kokybės vyno.
Kokie artimiausi vynines vynuoges auginantys kaimynai?
Didžiausi vynuogynai yra Pietų Lenkijoje, tačiau aš domėjausi veislėmis, kurios tinka mūsų klimatui, todėl daugiausiai bendravau su Suvalkų krašto vynuogių augintojais. Jų mėgėjiški vynuogynai yra 2 – 6 arų dydžio. Yra ir daugiau kaip 30 metų senumo vynuogynų.
Tačiau vynuogių veislės, kurias mes sodiname ir parduodame, yra gana jaunos. Pavyzdžiui, veislė ‘Solaris’ pripažinta tik 2003 metais. Iš karto po to pradėta auginti Skandinavijoje.
Kur šios veislės vedamos?
Aš labiausiai pasitikiu ir orientuojuosi į Vokietijos veislynus – Freiburgo ir Geisenheimo institutus. Raudonųjų vynuogių veislė ‘Rondo’ sukurta čekų profesoriaus, tačiau ištobulinta taip pat vokiečių. Daug gerų veislių sukurta JAV, Kanadoje. Tačiau ten klimatas yra šiek tiek kitoks: jų pagrindinė problema yra šaltos žiemos, nes ten žemyninis klimatas, o vasaros sezonas yra žymiai ilgesnis ir saulės užtenka. Daugiausiai sodinukų atsivežame per Lenkiją iš Vokietijos.
Koks skirtumas tarp valgomųjų ir vyninių vynuogių veislių?
Vyninių veislių vynuogės yra aromatingesnės, sultingesnės, tačiau ne tokios didelės ir traškios, kaip valgomųjų veislių. Cukraus, rūgščių kiekis valgomosiose vynuogėse taip pat mažesnis. Manau, kad vynines ir užauginti sunkiau, nes suvalgyti gali ir nevisai sunokusią uogą.
Kurias vynuoges labiau perka Lietuvoje?
Daugiau perka vyninių veislių. Gal dėl to, kad valgomųjų veislių pasiūla jau buvo – lietuviškos, latviškos, rusiškos, ukrainietiškos veislės. O tikrų vynininių veislių, tinkančių mūsų klimatui, beveik nėra.
Kas svarbu planuojant vynuogyną Lietuvoje?
Labai svarbi vieta. Idealu pietinis šlaitas, nes Lietuvoje trūksta saulės. Dirvožemis nėra taip svarbu. Nors geriausiai tinka žvyras ar lengvesnis priemolis, mes auginame ir molyje, tik viskas vėluoja maždaug savaitę ir reikia spręsti perteklinio vandens problemą. Žvyras pavasarį greičiau sušyla, lengviau susigeria drėgmės perteklius, kurio nemėgsta vynuogės. Ten, kur pavasarį ilgiau laikosi vanduo, verta įsirengti drenažą.
Vėlyvas veisles geriau sodinti pietryčių Lietuvoje, kur karštos vasaros. Nes žiemos šalčius galima įveikti dengiant vynuoges, o vasaros nebepakeisi. O ankstyvąsias, bet jautresnes šalčiui vynuoges geriau sodinti pietvakarių Lietuvoje.
Kaip įrengiamas vynuogynas?
Geriausia pradėti rudenį: suarti lauką, iš anksto paruošti duobes, kad per žiemą žemė susigulėtų. Sodinti reiktų pavasarį, po paskutiniųjų rimtų pavasario šalnų gegužės pradžioje, nes rudenį vynuogės gali neprigyti ir žiemos neatlaikys. Sodinukus parduodame balandžio pabaigoje – gegužės mėn., tačiau užsisakyti reiktų iš anksto.
Daugiausiai kainuoja ne sodinukai, o atramos – metaliniai arba mediniai 10 – 12 cm skersmens impregnuotos medienos kuolai. Į tarpą tarp dviejų kuolų sodinami trys – keturi vynmedžiai. Dar vielos. Tai kainuoja, ko gero, daugiau nei vynmedžiai. O sodinukų skaičių reiktų pasiskaičiuoti pagal planuojamo gaminti vyno kiekį. Penki litrai vyno gaunami iš trijų sodinukų: du – trys kilogramai, ne daugiau, o vėlyvesnių veislių – kilogramas ar pusantro derliaus nuo vynmedžio.
Sodinant į duobės dugną patartina įberti juodžemio ar perpuvusio mėšlo. Tada pirmus trejetą metų tręšti nebereikia. Laistyti nereikia per dažnai. Pasodinus pirmą mėnesį reikia bent porą kartų gausiai palieti. Per liepos sausras bent jau pirmais metais taip pat reikia palieti.
Kaip prižiūrimi vynmedžiai?
Visą interviu rasite spausdintoje "Vyno žurnalo" versijoje
Taip pat skaitykite:
