Pasirodo, ‘Merlot’ prinoko tiek, kad teko rūpintis, kaip nepadaryti per daug alkoholiško vyno. Didesnis alkoholio kiekis nėra savaiminis blogis, jei vaisių koncentracija pakankama, tačiau mirkymo (maceracijos) metu daugiau alkoholio ištraukia daugiau taninų ekstraktu. Sen Emilijone vynai nustebino galingais taninais, palyginti nedidele rūgštimi ir nuostabiais gervuogių aromatais, kuriuos daugelyje vynų papildo dažniau Pomeroliui būdingas prieskoniškumas, primenantis slyvas, melasą. Daug vynų pasižymi patraukliai saldžia pirmąją ataka burnoje. Puikus balansas ir labai gera koncentracija. Tačiau džemiškų vynų nemėgstantieji pirkinius turėtų rinktis atsargiau.
Medoke ‘Cabernet Sauvignon’ šiemet nuostabiai prakvipo juodaisiais serbentais (ypač "Pauillac"). Čia vynuose daugiau elegancijos, grietinėliškos tekstūros. Visą dieną gali tokius vynus ragauti nepavargdamas – neįtikėtinas pojūtis, kad vynas jau tinkamas gerti, nors geriausias po išpilstymo į butelius dar galės būti laikomas bent 30 metų. "Margaux" – kvapnus, kaip visada, bet šiemet labiau kvepia gervuogėmis, nei našlaitėmis. „Saint Estephe“ man pasirodė kiek per daug prieskoniškas ir labai taniniškas. Tačiau vynas laikui bėgant turėtų sumikštėti, nors egzotiškumas niekur nedings. "Saint Julien" – diskretiškiausias, labiausiai subalansuotas, tačiau šiandien nedaro stulbinančio įspūdžio – didingo vyno požymis.
Medoko vynai šiemet gavosi labai elegantiški, vos keliuose jutosi žali paprikos ar mėtos tonai, puiki dermė burnoje ir nuostabiai atspindėta komunų ir net atskirų ūkių stilistika. Nors daugelis vynų apie 20 mėnesių dar kankinsis ąžuolo statinėse, didingo derliaus aura jaučiasi jau dabar.
Arūnas Starkus iš Bordo
Taip pat skaitykite: