Ne vintažinis (ang. non vintage) šampanas rekomenduotinas gerti jaunas ir šviežias. Dalis nukainoto šampano būna praradęs savo jaunystės žavesį, gerokai senstelėjusi (praradęs aromatą, nukartėjęs), o liaudiškai tariant – virtęs „dratu“. Toks šampanas didelio džiaugsmo ragautojams jau nebesuteikia, kai kada gali sukompromituoti net šio gėrimo reputaciją, nes pagal kainą net ir nukainuotas jis patenka į prabangos prekių grupę. Bėda ta, kad ant šampano etiketės (išskyrus keletą išimčių) nerasime jokios jo išpilstymo ar nuosėdų šalininmo datos. Tuomet šviežumo garantiją galime gauti tik iš oficialaus platintojo. O pasidomėti verta tikrai, jei norime mėgautis kvapniu, gaiviu, maloniai vaisiais ir gėlėmis kvepiančiu šampanu.
Su artėjančiais Naujaisiais!
Jolanta Smičienė
Iš kur atsiranda pasenęs šampanas
Dažniausiai jis atkeliauja ne iš gamintojo, o iš prekiautojų sandėlių. Nevykusiai suplanuoti užpirkimai, neišsipildę pardavimų lūkesčiai ar neretai pasitaikantis bankrotas gali būti priežastimi, kodėl šampanas parduodamas ne tiesiogiai pirkėjams, o didmeninos pirkliams. Vynams nėra taikomas galiojimo laiko kriterijus. Todėl jei pasenusio produkto patraukli kaina prekiautojui pasirodo svarbesnė už sąžiningumą, visa rizika perkeliama ant vartotojo pečių. Bėda gali būti ir ta, kad prekiautojai ne visada sugeba profesionaliai įvertinto produkto kokybės, nes neturi reikiamos kompetencijos. .
Taip pat skaitykite:
