Vyno ž.: Vyno importas nesikeičia jau keletą metų iš eilės. 2005 metais jis net sumažėjo (13,56 mln litrų), lyginant su 2004 (14,67 mln. litrų). Ar tai reiškia, kad lietuviai geria vis mažiau vyno?
Rasa Sužiedelienė (R.S.): Statistika sako, kad geriama mažiau, tačiau kokybiškesnio vyno. Nors pardavimų apimtys šiek tiek sumažėjo, vidutinė parduodamo vyno kaina išaugo 12 proc.. Šis skaičius gana įspūdingas, turint omenyje drastiškus kai kurių populiarių vynų kainų kritimus po to, kai prekybos tinklai pradėjo vežtis vyną patys.
Be to nereikia pamiršti, kad Lietuvoje vynui sunku įsitvirtinti, nes Lietuvos alaus, degtinės, kitų gėrimų gamintojų lobizmas yra labai stiprus. Biurokratai, valdininkai vis dar priima sprendimus, kurie ignoruoja ES įstatymus, riboja įvežimo laisvę, vartotojo teisę į platesnį produkto bei pirkimo būdų pasirinkimą. sVisi mes žinome, kad Lietuvoje daug geria, bet kažkodėl neįvardijame ką, kas ir kur geria. Įvežamas kokybiškas vynas mažiausiai „atsakingas“ už su alkoholiu susijusias problemas Lietuvoje. Tačiau su juo kovojama aršiausiai.
Vyno ž.: Kaip Lietuvos vartojimas atrodo, lyginant su užsienio valstybėmis?
R.S.: Kitose šalyse situacija įvairi. Vyną gaminančiose šalyse vartojimas vyno šiek tiek sumažėjo (Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje jis vis da viršija 50 litrų žmogui per metus), tačiau tai irgi lėmė įvairios sąlygos, vynuogynų mažinimas, stipriųjų gėrimų ir kokteilių atėjimas į rinką, tačiau kokybiško vyno vartojimas lieka stabilus visose šalyse. Skandinavijoje, naujosiose ES šalyse kokybiško vyno vartojimas didėja ir svyruoja apie 30 litrų vyno per metus vienam žmogui. Mūsų kaimynai estai ir latviai taip pat sparčiai plėtoja savo gurmaniškąją kultūrą. Jie yra mažiau suvaržyti. Lietuvoje suvartojama labai daug vietinio vyno - apie 58 proc. rinkos patenkina vietiniai gamintojai. Net 10,55 mln litrų arba 33 proc. (red. 2005 metų duomenys) rinkos sudaro vaisių ir uogų vynas. Jei skaičiuosime viso vyno suvartojimą vienam žmogui - gausime 10 litrų per metus skaičių. Alaus Lietuvoje pagaminama dešimt kartų daugiau (289,46 litrų) !
Vyno ž.: Ar jau yra vyno vartojimo kultūra Lietuvoje? Ar žmonės geriau išmano vynus?
R.S.: Žinoma. Patikėkit yra žmonių, kurie daug gali pasakyti apie vynus. Jie daug keliauja, daug bendrauja ir daug ragauja, užsirašo, prisimena ir mėgaujasi. Kiti tik mėgaujasi ir bando suprasti, bet noras suprasti veda juos taip pat į žinių ieškojimą.
Žmonės nebenori gyventi pigioje aluje ir degtinėje, nors jų vis patrauklesnėmis kainomis daugėja, pradeda atskirti nekokybišką produktą nuo kokybiško tegu ir brangesnio. Jei prieš 2-3 metus tik dažnai kalbėdavomės, kad apie gėrimus reikia nusimanyti taip pat kaip apie daržoves, žuvį ir mėsą, tai dabar jau dauguma žmonių suvokia, kad gėrimai irgi vartojami „į vidų“, ne išorėje, o tai reiškia, kad reikia mąstyti ne tik apie kiekius, bet ir apie jų kokybę.
Tiesa, eina kalba apie 3-5 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau šis skaičius kasmet auga.
Vyno ž.: Nuo ko priklauso, kokį vyną perka ir geria Lietuviai?
R.S.: Nuo pačių vartotojų ir, žinoma, nuo to, ką pateikia Lietuvos vyno platintojai. Pasiūla vis dar diktuoja paklausą, tačiau jau pastebime ir priešingą sąveiką. Vis įtakingesni darosi vyno žurnalistai ir ekspertai. Jų skleidžiama informacija, straipsniai, radijo ir televizijos laidos labai veikia žmones.
Labai svarbu tai, kad lietuviai pradėjo daug keliauti. Užsienyje jie pamato visai kitokį požiūrį į vyną. Jis ten laikomas gėrimu, bet kurio sunku įsivaizduoti valgį. Nekuriama alkoholio žalos aura ar panašūs baubai. Tikimasi, kad išmanantis, savarankiškas žmogus pats nuspręs, kaip jam gyventi. Ir žmonės nedvejodami renkasi kokybišką vartojimą ir ima jausti sauką.
Vyno ž.: Kokie pokyčiai Lietuvos rinkoje 2006 metais buvo svarbiausi? Kas labiausiai pakeitė rinką?
R.S.: Kokybinių pokyčių nebuvo daug- kiekybiškai augo ir buvo vystomi projektai, pradėti 2005 metais: daugėjo naujų specializuotų vyno parduotuvių, augo naujų vyno įvežėjų skaičius, augo „Vyno dienų“ lankytojų ir dalyvių skaičius, labai žymūs konjako, kokybiško vyno vartojimo pokyčiai. Džiugu, kad pavyko suorganizuoti pirmąjį Lietuvos vyno čempionatą. Jo metu išsiaiškinome, kad parduotuvėse turime daugybę puikių vynų, tik jiems trūksta žinomumo, nes maži gamintojai negali skirti pinigų marketingui. Manau, kad čempionato medalių lipdukai ant butelių padėjo daugeliui žmonių apsispręsti, ką pirkti.
Vyno ž.: Kiek yra tikrų someljė Lietuvoje. Kiek jų bus? Ar auga profesionalų žinių lygis?
R.S.: Šiuo metu Someljė mokykloje studijuoja 32 studentai. Jie labai sparčiai juda priekį. Daugelio žinios jau dabar lenkia kai kurių ekspertų ir žurnalistų žinias. Patikėkite, ten kur jie dirbs, pastebėsite labai šaunių pakitimų.
Tačiau formaliai išlaikiusio kvalifikacinį someljė egzaminą nėra nė vieno. Tačiau 6-7 vyno ekspertai ir lektoriai, jei norėtų galėtų iš karto tapti someljė, nes jų žinių lygis ir patirtis yra labai didelė.
Vyno ž.: Ar pasikeitė vynų pasiūla restoranuose?
R.S.: Po truputį keičiasi, bet čia situaciją vis dar diktuoja vyno platintojai. Tie restoranai, kurie siekia ilgalaikių tikslų, nori išsiskirti iš bendros masės, ieško individualumo, formuoja įdomią vyno kortą. Tačiau vis dar liūdina, kad daugelio vyno meniu sudėtį lemia marketingo pinigai, apie klientą pradedama galvoti tik tada, kai jie jį palieka.
Vyno ž.: Ar Someljė asociacijai rūpi tik vyno kultūra? Kas inicijavo asociacijos atsiradimą? Kaip keitėsi jos narių sudėtis?
R.S.: Asociacija inicijavo žmonės, kuriems ne tas pats ką su kuo ir kur vartoti. Turiu galvoje kuriems rūpi kas dedasi Lietuvos valgymo ir gėrimo kultūroje. Kurie nori, kad žmonės mylėtų save, savo artimą ir savo klientą. Pradžioje susibūrė vyno ekspertai, rašytojai. Dabar prisijungė ir vyno pirkliai. Tai geras ženklas, nes mūsų jėgos labai sustiprėjo. Vis daugiau žmonių supranta, kad vynas yra europinės kultūros dalis. Tačiau kultūra pati neateina, ją reikia puoselėti.
Taip pat reikia neužmiršti, kad someljė privalo gerai nusimanyti ir apie spiritinius, stipriuosius gėrimus. Todėl mūsų asociacijai rūpi visų kokybiškų gėrimų vartojimo kultūra.
Vyno ž.: Ką nuveikė asociacija 2006 metais?
R.S.: Metai pralėkė greitai. Tačiau ir turimais labai mažais resursais pasiekėme, ką planavome: įkūrėme someljė mokyklą, surengėme vyno čempionatą, someljė čempionatą užmezgėme ryšius su artimais ir tolimesniais kaimynais, kurie manau jau šiais metais duos tam tikrų rezultatų įvairiais edukaciniais ir renginiais.
Vyno ž.: Dėkojame už pokalbį.
Taip pat skaitykite:
