Papasakokite apie savo virsmą iš muzikanto į vyndarį.
Galiu pasakyti tik tiek, kad muzikos į vyndarystę neiškeisiu, nebent pastarasis užsiėmimas man atneštų milijonus. Bet greičiausiai taip nebus. Nusipirkome Tenuta il Palagio, nes vos pamatę šią vietą įsimylėjome. Žemdirbystė buvo prastos būklės, tačiau atmosfera, kurią pajauti vos čia apvykęs, mus tiesiog nuginklavo. Todėl nusprendėme: rizikuojame. Buvome tikri, kad čia gaminamas vynas gali atspindėti tą nepakartojamą atmosferą. Dabar čia kuriu muziką, nes tai – įkvepianti vieta.
Kokia buvo jūsų pažintis su vynu?
Esu kilęs iš Šiaurės Anglijos, alaus kultūros krašto. Gėriau alų, kiek pamanu, nuo kokių šešiolikos. Vyno taurę į rankas paėmiau gerokai po dvidešimties. Kurdavau įvairias programas, o rėmėjai man dažnai dovanodavo vyno. Kadangi apie jį nieko neišmaniau, nes, kaip minėjau, vyno visai negėriau, tuos butelius be gailesčio atiduodavau savo administratoriui. Pasirodo, po kurio laiko jis tapo dideliu vyno aistruoliu ir dabar didžiuojasi puikiu vyno rūsiu, kuriame gali rasti „Brunello“, „Chateau Petrus“ ir kitų perliukų. Kartą aplankiau jį ir tiesiai šviesiai paklausiau: „Iš kur tai gavai?“ Žinote, ką jis atsakė: „Pats man davei“. Nuo tada į vyną pradėjau rimtai žiūrėti.
Be vyndarystės, kuo dar užsiimate Tenuta il Palagio ūkyje?
Žemės čia yra pakankamai daug (dailus XVI amžiaus dvaras yra apsuptas 360 hektarų žemės – aut. past.), galvojome, kaip ją naudingai ir protingai išnaudoti. Kadangi labai mėgstu medų, pirmiausia pagalvojau apie bitininkystę. Dabar mūsų ūkis parduotuvėms tiekia šviežias daržoves ir alyvuogių aliejų. Esame šimtu procentų organinis ūkis.
Kaip radote šį ūkį?
Tai atsitiko 1997-aisiais. Galvoju, kad jis mus rado. Jau buvome beprarandą viltį, Palagio buvo paskutinis ūkis, kurį turėjome apžiūrėti. Įsimylėjome jį iš pirmo žvilgsnio. Nusprendėme rizikuoti ir tai mums jau duoda dividentus. Šiuose namuose jau sukūriau kelis tikrai gerus kūrinius. Vynas ir maistas prie to tikrai prisidėjo. Juk gera atmosfera ir kūrybiškumas – du neatsiejami dalykai.
Ar gilias tradicijas turinčioje Toskanoje taikydami biodinaminio ūkininkavimo būdus nepatyrėte sunkumų?
Priešingai, biodinamika glūdi pačiose seniausiose žemdirbystės tradicijose. Ji tokia sena, kad daugeliui gali atrodyti kaip naujausias išradimas. Mano siekis yra išsaugoti vietos autentiką.
Kokia buvo sunkiausia pamoka vyndarystėje?
Man patinka skinti alyvuoges, tai – lyg terapija. Bet vynuogės... Žmogau, tai labai sunkus darbas, kurio aš vengiu. Prie vyno primu smuiku groja enologas Alanas Yorkas. (Vyninėje gaminami vynai "Sister Moon" ('Sangiovese', 'Cabernet Sauvignon' ir 'Merlot') bei "Casino delle Vie" ('Sangiovese').
Tai koks jūsų vaidmuo vyninėje?
Vyninėje turiu darbo, einu į rūsį ir groju vynams. Taip, aš čia groju. Ir žinokite, jeigu tai darau nuoširdžiai, vynas yra daug geresnis.
Taip pat skaitykite:
