
Interviu su 2012–2015 metų Lietuvos someljė čempionu, daugkartiniu Baltijos vicečempionu, „Somm“ vyno baro someljė Narimantu Miežiu.
Dirbti su vynu pradėjau nuo 2005 metų. Rimčiau į tai, kaip į galimą profesiją, pradėjau žiūrėti studijuodamas Someljė mokykloje. Someljė profesija atveria galimybes ragauti gausybę geriausių pasaulyje gėrimų (ir ne tik vyno). Galimybes valgyti gardžiausius pasaulyje patiekalus ir kurti tobulus derinius. Jeigu 2005 metais man kas nors būtų pasakęs, jog vynas man parodys tiek pasaulio šalių ir atvers tiek durų, būčiau suabejojęs to žmogaus sveiku protu. Bet dabar tikrai drąsiai galiu pasakyti – tai viena įdomiausių, gardžiausių ir netgi egzotiškiausių profesijų.
Atstovaudamas Lietuvai jau buvau Japonijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Italijoje, Monake, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje. Per tas keliones pagrindinis dėmesys, be abejo, tenka varžyboms. Tačiau taip pat vyksta ir specializuotos degustacijos, vyno, kitų gėrimų, maisto parodos ir mugės. Be to, daug keliaujame, aplankome skirtingas vietoves, vynines, vyksta įspūdingos vakarienės. Tokių kelionių ir įspūdžių niekada nebūčiau patyręs, jeigu nebūčiau someljė. Nebūčiau sutikęs ir daugybės puikių žmonių (vyno pasaulyje nėra blogų žmonių – jie čia neužsibūna).
Šiuo metu Lietuvoje someljė nėra daug. Poreikis atsiranda, ir tikrai (daugėjant restoranų, vis daugiau reikalaujant svečiams) someljė tik daugės. Atsižvelgiant į dabartinę šalies politiką, alkoholio reklamos uždraudimą, akcizų politiką, būtent someljė ir taps visuomenės nuomonės formuotoju.
Someljė kaip tik yra vienas svarbiausių asmenų restorane, vėliau jis gali tapti restorano vadovu, restorano savininku, dėstytoju, gali pradėti darbuotis alkoholio platinimo įmonėje, organizuoti keliones į vyno regionus, tapti žurnalistu ir t. t. Ir bent jau šiuo metu yra šimtai restoranų visame pasaulyje, kurie ieško someljė. Keliauti, pamatyti pasaulį, mėgautis maistu, vietiniais gėrimais ir kultūra – kas gali būti labiau viliojančio?
Nors dar neturime pasaulio čempionės, tačiau jau kelis čempionatus iš eilės į finalą jos patenka. Praėjusiame čempionate tai buvo Airijos atstovė. Tokijuje tai buvo kanadietė. Taip pat šių metų pasaulio čempionate 4 vietoje liko argentinietė. Panašios tendencijos ir Europoje. Todėl manau, joj tai tik laiko klausimas, kada turėsime ir moterį pasaulio čempionę.
.jpg)
Gerard‘as Bassetas – vyno magistras, someljė magistras, pasaulio someljė čempionas, drauge labai paprastas ir šiltas žmogus. Vienas didingiausių ir labiausiai pažengusių šioje srityje žmonių, neturintis nė lašo arogancijos ir labai paslaugus.
Dabar dominuoja šalys, išsidėsčiusios aplink Baltijos jūrą – tai švedai, norvegai, danai, netgi lenkai. Prie jų prisideda ir norvegai. Ir visose šalyse tai yra jaunoji karta – 25–35 metų amžiaus someljė. Tarp jų yra ir moterų, ir vyrų. Ir dabar labiausiai verta mokytis iš skandinavų. Jų aptarnavimo kultūra, žinios (tiek teorinės, tiek praktinės) yra labai aukšto lygio. Bet kuris skandinavų restoranas būtų puikus pavyzdys.
Šiuo metu pirmauja latviai. Jie turi daugiausia tiek patyrusių, tiek jaunų someljė. Be abejo, vienas stipriausių yra Raimondas Tomsonas. Tačiau stiprūs ir kiti šios šalies atstovai. Tai diktuoja ir jų restoranų kultūra, vyno pasirinkimo įvairovė. Be to, labai daug latvių studijuoja WSET, nuolat vyksta į Didžiąją Britaniją ar Austriją. Antri estai, nes pas juos įvyko kartų kaita, ir bent jau šiuo metu jie negali pasigirti pasiekimais. Tačiau jų žinios ir praktinis someljė darbo išmanymas tikrai aukšto lygio. Mūsų lygis, deja, žemiausias. Nekalbu apie šių metų pasiekimus, apskritai mūsų someljė skaičius ir bendras profesijos supratimas dar nėra tokio aukšto lygio. Ir visgi tikiu, jog šios profesijos laukia šviesi ateitis. Ilgainiui augs tiek someljė poreikis, tiek profesionalumas.
Nebijoti svajoti, mėginti ir siekti savo tikslų. Dirbdamas šį darbą dažnai girdėdavau, jog aš negalėsiu to ar ano... Tik užsispyrimas, noras tobulėti ir būti geriausiam gali padėti įgyvendinti savo tikslus. Skaitykite, degustuokite, užsirašykite į profesionalių someljė kursus, Someljė mokyklą, WSET kursus. Ir pasiruoškite daug skaityti.
Prieš 4–5 metus buvusią Čilės ir Argentinos madą pakeitė Italija ir Ispanija, o dabar atėjo putojančio vyno eilė. Populiarus tiek prosekas, tiek kava, o ypač populiaru užsakinėti šampaną.
Jei tas gėrimas yra kokybiškai paruoštas, alkoholis gerai integruotas, nedominuoja ir jei tai yra geras ir kokybiškas gėrimas, mano nuomonė teigiama. Yra puikaus viskio, romo, džino, kurių koncentracija perkopia 40 procentų alkoholio, tačiau jie vis vien išlieka itin kokybiški. Dabar dievinu romą. Mane žavi jo skonio pilnatvė, gebėjimas išlikti švelniam ir kartu sodriam. Romas puikiai integruoja ir sušvelnina alkoholį.
Manęs asmeniškai tai nežavi, nesu didelis natūralumo fanas. Galbūt kada nors tokio vyno pardavimas ir išaugs, bet nenoriu būti tokio vyno vėliavnešiu.
Nebijokite klausti patarimų konsultanto, o jeigu tokio nėra, nepirkite ten vyno (jeigu tingi išlaikyti konsultantą, tai tingės ir parinkti jums vyną bei investuoti į tinkamą jo laikymą). Paragavę vyno, jeigu jis jums patiks, tiesiog nusifotografuokite butelį ir kurkite savo „vyno rūsį“. Kitą kartą nuėję į parduotuvę, paprašykite panašaus, bet kiek skirtingo vyno, kad konsultantas ar someljė pataikytų išpildyti jūsų norus ir pageidavimus. Ir nebijokite klysti. Nėra neskanaus vyno, tiesiog yra vyno, kuriam dar neradote puikaus derinio...
Šios problemos retai būdingos asmenims, apie kuriuos ką tik kalbėjome. Tai susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu, o mėginant jį apriboti paprastai nukenčia mažiausiai prasikaltę. Kažkaip netikiu, jog restorano lankytojas, nuolatinis šio ar kito leidinio apie vyną skaitytojas pridarytų kokių tragiškų pasekmių turinčių veiksmų...
Reiktų didinti nelegalaus alkoholio gamybos ir platinimo kontrolę, tikrai kovoti, o ne imituotisu neteisėta prekyba alkoholiu po 22 valandos, nutraukti pašalpų mokėjimą prasižengusiems asocialiems asmenims.
Aš asmeniškai šviečiu visuomenę ir skleidžiu alkoholio vartojimo kultūrą, o tai darydamas jaučiuosi kovojantis su alkoholio vartojimo nekultūringumu. Mūsų visuomenei bus tikrai geriau, jeigu eidamas į svečius džentelmenas nusineš butelį vyno, o ne butelį degtinės.
Prie rislingo prašysiu totoriško laukinio ešerio.
Prie „1er Cru Chablis“ – lašišos karpačio.
Prie nevintažinio šampano – žinoma, austrės. Neužkeptos, be padažų.
Prie vintažinio rožinio – omaro.
Dievinu jūros gėrybes...
Taip, renkuosi taures pagal vyną, derinu jį prie maisto, dekantuoju, pasakoju artimiesiems apie jo gamybos ypatumus. Būti someljė neprivalome, tačiau žymiai įdomiau mėgautis vynu, kai žinai, koks vynas tavo taurėje, kuo jis išsiskiria iš kitų, kaip jis pagamintas. O paprastas žmogus gali pradėti nuo paprasčiausios paieškos internete, elementariausių lankstinukų, žurnalų, knygų apie vyną, specializuotų degustacijų, degustacinių vakarienių. O besimokant svarbu nepamiršti tuo mėgautis...

Karjera:
Nuo 2016 m. „Somm“ vyno baro Vilniuje vadovas, someljė.
2012–2016 m. „Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorano ir baro Vilniuje vadovas, someljė.
2005–2012 m.„Saint Germain“ restorano Vilniuje administratorius, someljė .
Taip pat skaitykite: