Sent Emiljono ir Grand Cru klasifikacijos istorija
Sent Emiljono vyndariai 1884 m. suformavo pirmąją vyndarių profesinę sąjungą Prancūzijoje (Le Syndicat Viticolede Saint-Emilion), o vėliau apibrėžė dvi kontroliuojamos kilmės vyno apeliacijas –Saint-Émilion AOC ir Saint-Émilion Grand Cru. Pirmieji ūkiai buvo pradėti klasifikuoti 1954 m., klasifikacija paskelbta 1955 m., o pakeista 1958 m. Buvo sukurtos trys kategorijos – Grand Cru Classé, Premier Grand Cru Classé B ir Premier Grand Cru Classé A, atsižvelgiant į konkretaus ūkio vyno kokybę, komercinę sėkmę ir reputaciją.
Skirtingai nuo 1855 metų Medoko Grand Cru klasifikacijos, Sent Emiljono klasifikacijos sąrašas buvo atnaujinamas penkis kartus – 1969, 1986, 1996, 2006 ir 2012 metais. Pirmąjį sąrašą sudarė 12 ūkių Premier Grand Crus Classé (A ir B) ir 63 ūkiai Grand Cru Classé kategorijoje. Šiuo metu pagal 2012 metų reviziją sąrašą sudaro atitinkamai 18 ir 64 ūkiai, tačiau šie skaičiai neiliustruoja visų klasifikacijos laidų ir atskirų ūkių statuso pokyčių istorijos. Neklasifikuoti, paprastai kiek žemesnio lygio ūkiai patenka į plačią Saint-Emilion Grand Cru kategoriją, vienijančią daugiau nei du šimtus gamintojų. Jų tarpe yra ir aukščiausio lygio gamintojų, diktuojančių labai aukštas vyno kainas, bet norinčių išlaikyti nepriklausomą statusą ir savo noru nedalyvaujančių klasifikacijos sistemoje, pavyzdžiui, „Tertre Rote boeuf“ ir „Chateau Le Dome“. Žiūrint iš šios perspektyvos, gamintojo statusui didžiausios įtakos turi reali vyno paklausa, o ne vieta klasifikacijos lentelėje. Tokio požiūrio iliustraciją galima stebėti šalia esančiame Pomerolyje, kur aptinkame visą eilęitin aukštai vertinamų ūkių („Petrus“, „LePin“, „Chateau Lafleur“), nepriklausančių instituciškai suformuotai klasifikacijai.
2012 metų Grand Cru klasifikacijos laida ir ateitis
Sent Emiljono Grand Cru klasifikaciją galima laikyti dinamiškiausia ne vien Bordo, bet ir visos Prancūzijos mastu. Kiekvienas apeliacijos gamintojas nepriklausomai nuo istoriškai įgyto pranašumo, kurį suteikia išskirtinė vynuogyno lokacija, vyno kokybės vientisumas ir tarptautinis pripažinimas, gali prarasti savo aukštą statusą po kiekvienos naujos klasifikacijos revizijos ir, priešingai, patekti į šį sąrašą pirmąjį kartą arba grįžti po išbraukimo.
Kadangi ankstesnė 2006 metų revizija turėjo didelį politinį atgarsį dėl tariamo komisijos interesų konflikto ir neskaidrumo skelbiant rezultatus ir nulėmė užsitęsusius teisminius ginčus visais įmanomais lygiais, 2012 metų klasifikacijos komisiją sudarė nepriklausomi specialistai iš Burgundijos, Šampanės, Provanso, Ronos ir Luaros slėnių, kuriuos paskyrė valstybinė apeliacijų priežiūros institucija INAO (Institut National des Appellations d'Origine, nuo 2007 metų – Institut national de l'origine et de la qualité). Sent Emiljono vyndarių profesinės sąjungos ir kitų Bordo organizacijų atstovai nepateko į šios komisijos sudėtį ir techniškai neturėjo galimybės įtakoti revizijos rezultatų.
Naujausia 2012 klasifikacijos laida dvigubai praplėtė geriausių ūkių sąrašą aukščiausioje kategorijoje – Premier Grand Cru Classé A. Šioje kategorijoje daugel metų karaliavo du ūkiai – „Château Ausone“ ir „Château Cheval Blanc“, nuo 2012 metų prie jų prisijungė „Château Angélus“ ir „Château Pavie“. Premier Grand Cru Classé B kategorija paaugo iki keturiolikos narių,buvo įtraukti šie ūkiai: „Château Canon la Gaffelière“, „Château Larcis Ducasse“, „La Mondotte“, „Château Valandraud“. Didžiausia Grand Cru Classé kategorija pasipildė penkiolika naujų narių ir šiuo metu sąrašą sudaro 64 ūkiai. Taigi kartu su aštuoniolika Premier Grand Cru Classé A ir B lygio ūkiais šiuo metu Sent Emiljono klasifikacijos sąrašą sudaro 82 nariai. Iš kitos pusės, naujoji klasifikacijos revizija kai kuriems ūkiams atnešė ir nusivylimą, tarp jų ir „Château Corbin Michotte“ ir „Château La Tour du Pin Figeac“ bei kitiems deklasifikuotiems arba aukštesnės kategorijos nepasiekusiems ūkiams.
Taip pat skaitykite: