Tokias unikalias vakarienes “Vyno klubas” kartu su įvairiais restoranais rengia kelinti metai. Šįkart ant eksperimentų ir naujų potyrių pjedestalo australietiški „Salomon“ vynai, kuriuos pristatė pats vyndarys Mike Farmilo, ir neseniai duris atvėrusio „Time“ restorano virtuvės šefo Egidijaus Lapinsko išradingumas.
"Salomon" vyndarys Mike Farmilo (centre) ir restorano "Time" šeimininkai virtuvės šefas Egidijus Lapinskas bei someljė Arminas Darasevičius (kairėje)
„Salomon Estate“ vyninė yra McLareno slėnyje, maždaug už 50 kilometrų nuo Adelaidės. Ją 1995-aisiais įkūrė austras vyndarys Bertoldas Salomonas, nes turėjo tikslą gaminti geros kokybės raudonuosius vynus. Baltuosius jis jau gamino gimtojoje šalyje Austrijoje Kremstalyje.
Bet šįkart visas dėmesys sodriam, išraiškingam ir kartu elegantiškam australietiškam vynui. Kaip sakė vakarienės svečias žurnalistas Andrius Užkalnis, aklojoje degustacijoje jis greičiausiai tuos vynus priskirtų prie Ronos. Kadangi B. Salomonas turi vieną projektą ir Naujojoje Zelandijoje, vakarienei buvo parinktos ir tikros šio krašto pažibos - „Salomon & Andrew Sauvignon Blanc Marlborough 2011“ bei „Salomon & Andrew Otago Pinot Noir 2010“.
Kadangi „Time“ skelbiasi sezoniniu restoranu, šiuo metu jų meniu daug grybų. Tokios įvairovės - baravykai, rudmėsės, voveraitės, žaliuokės – nesiūlo nė vienas restoranas. Grybai ne paskutiniu smuiku grojo ir degustacinėje vakarienėje. Prie „Salomon & Andrew Sauvignon Blanc Marlborough 2011“ pasiūlyta rudmėsė užkepta su ožkų sūriu ir salotų puokšte. Gaila, bet sūris užgožė subtilų grybo skonį, todėl norėjosi atskirai valgyti rudmėsę su vynu, paskui sūrį, o štai trapios tešlos paplotėlis labiausiai nenorėjo draugauti su gėrimu. Kaip ir saldus padažas.
Antras užkandis naminiai ravioliai su antiena ir džiovintais obuoliais bei baravykų padažu buvo geras pasirinkimas prie „Salomon & Andrew Otago Pinot Noir 2010“. Antis ir „Pinot Noir“ – klasikinis pasirinkimas, kurį aukščiau pakylėjo džiovintų obuolių natos, tarsi daugiau jėgos suteikė vyno vaisiškumui, gaivumui.
Geriausias vakaro derinys buvo triušienos suktinukas su kepenėlėmis ir inkstu, praturtintas čiobrelių padažu ir taurė „Salomon Estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier South Australia 2008“. Pirmas vyno dvelksmas gaiviai eukaliptiškas ir subtiliai vaisiškas, nes dvelkia gerai sunokusiomis juodomis ir raudonomis uogomis, o ne perkaitusia uogiene. Kąsnelis triušienos nugarinės su šlakeliu tauraus, aromatingo vyno palengva tirpo, burnoje skleisdamas mėsos ir visų ingredientų skonius. Kaip sako A. Užkalnis, triušiui ir „Fleurieu“ – penkios žąsys!
Daug diskusijų prie stalo kilo ragaujant mėsos asorti – jaučio žandą su voveraitėmis, jautienos diafragmą su žaliuokėmis bei išpjovą su baravykais. Visi mėsos gabaliukai buvo skirtingai ruošti, todėl ir derinyje su šimtaprocentiniu „Shiraz“, pusantrų metų laikytame ąžuolo statinėse, derėjo skirtingai. Salstelėjęs padažas su vanile pakilo į vieną lygį su slyvomis, likerizuotomis uogomis bei prieskoniais dvelkiančiu vynu. Iš didelės pasiūlos – vyną su mėsa ragavome tiek vieną, tiek su pasiūlytais grybais - gardžiausias buvo diafragmos ir „Shiraz“ duetas.
Brangiausiam vakarienės vynui „Salomon Estate Aestatis GSM South Australia 2009“, kuris kainuoja 173 litus, į draugiją parinktas desertas, dėl kurio „Time“ restorano virtuvėms meistrams bei someljė Arminui Darasevičiui teko gerokai pasukti galvą. „Paskutiniai improvizaciniai akcentai buvo padaryti jau nešant desertą ant stalų, - prisipažino virtuvės šefas Egidijus Lapinskas. – Prie biskvito derinome avietes, apelsinus, greipfrutus, visą tai apgobėme juoduoju šokoladu. Paskutinis akcentas – trumai“.
Atvirai, vienas desertas atrodė gana vargingai, bet su ragauti ir atrasti naujsu skonius su vynu, buvo įdomu. Vis tik nedažnai prie sauso, kompleksiško raudonojo vyno valgome saldžius patiekalus. „Man patiko linijinis deserto ir vyno derinys. Patiekalo avietės puikiai atrado vyno avietiškumą, o karstelėjęs šokoladas taip pat suderėjo su tą pačią natą gėrime. Eiliniame restorane eilinę dieną ar vakarą tokių dalykų neparagausi, todėl degustacinės vakarienės mane visada maloniai nudžiugina. Jose patiri neįtikėtinų potyrių, kurių pats savo virtuvėje vargu ar sugebėsi susikurti. Kita vertus, tai gera galimybė susipažinti su skirtingu to pties gamintojo vynu.
Gaila, kad mūsuose vis dar manoma, kad vyno ir maisto derinimas yra ponų užsiėmimas, normaliems žmonėms svetimas ir nesuprantamas. Siūlau bent kartą tai pabandyti, nes to išmokti iš knygų ar rašinių spaudoje neįmanoma“, - apibendrino A. Užkalnis.
Jūratė Sprindžiūnaitė
Taip pat skaitykite:
