Plaisir de Merle vyninė savo istoriją skaičiuoja nuo 1688. Tai viena didžiausių ir, anot kai kurių šaltinių, gražiausių vietų Keipo provincijoje, kurios vynuogynai šiandien užima 974 ha plotą. Reikėtų paminėti, kad būtent ši įmonė aktyviai dalyvauja svarbioje Pietų Afrikos nykstančių augalų gelbėjimo projekte, skirdama rekreaciniam plotui net 120 ha. (apie tai skaitykite „Vyno žurnale“ nr. 6). Dauguma šio ūkio vynuogynų yra 600-700 m aukštyje, kas suteikia vynuogėms ir iš jų gaminamiems vynams išskirtinį charakterį.
Paklaustas apie populiariausias vynuoges, kurias mėgsta vietiniai ar jų klientai iš kitų šalių, p. Bester susimastė: „ gerai adaptavosi „Shiraz“ ir „Sauvignon blanc“, kiek silpniau „Merlot“ ir „Cabernet sauvignon“, bet pastarosios dvi tarptautinės vynuogės įgauna vis didesnį populiarumo pagreitį.“ Dėl „Chenin blanc“, arba kitaip vadinamos „Steen“ vynuogės, vyndarys papurtė galvą, mano, kad ši vynuogė geriausiai tinkama distiliavimui.
Pats vyndarys savo darbo stažą šypsodamasis skaičiuoja nuo gimimo. Gimęs ir užaugęs tarp Darbanvilio vynuogynų (40 km nuo Keiptauno), meilę ir aistrą vynuogininkystei ir vyndarystei pajuto dar lakstydamas laukais. Rimčiau žemės ūkio link pasuko besimokydamas enologijos ir vynuogininkystės Stelenbošo Žemės ūkio universitete, bei to paties universiteto verslo mokykloje studijuodamas Vyno vadybą. Vadovaudamasis posakiu „visada yra galimybė tobulėti - nėra laiko gerėtis savo pasiekimais“, p. N.Bester ir po 14 metų derlių vynų gamybos aktyviai lankosi ir semiasi patirties Australijos, Prancūzijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos ūkiuose.
Ketvirtą šimtmetį skaičiuojančiame ūkyje vyriausiasis vyndarys p. Bester pristato nemažą skaičių baltųjų ir raudonųjų vynų. Jų tarpe ir švelnus bet subtiliai aktyvus „Chardonnay“, puikaus balanso labai prinokusius dumplainius ir juoduosius serbentus primenantis „Sauvignon Blanc“, kompleksiškos struktūros, švelnaus prancūziško ąžuolo statinės įtakos „Merlot“ bei „Cabernet sauvignon“ vynai, slyvas šokolade (tiems kas jas mėgsta) maloniai primenantis „Shiraz“, bei išskirtinio balanso „galingai švelnus“ vyninės pasididžiavimas „Grand Plaisir“.
Paklaustas apie Pietų Afrikos vynų ateitį, svečias vienareikšmiškai atsakė, kad daug vilčių vyndariai teikia besivystančiai vietinei rinkai. Tai nėra lengva, tačiau vietiniai gyventojai po truputį įtraukiami ne tik į vyno vartojimo kultūros vystymą bet ir į pačią vyno industriją.
Ankstesnių derlių "Plasir de Merle" vynų įvertinimus galite pažiūrėti čia.
Rasa Sužiedelienė
Taip pat skaitykite: