Pirėnų pusiasalio vyno festivalis Druskininkuose

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą vasario 28 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Pirėnų pusiasalio vyno festivalį”. Renginys vyks Druskininkuose įsikūrusioje vyno parduotuvėje „Kurorto vyninė“. Daugiau nei dešimt vynų pristatys ir į visus lankytojų klausimus atsakys vyno ekspertai.

Šis festivalis, tai galimybė susipažinti su labai įvairiais Pirėnų pusiasalio vynais. Tiek Ispanijoje, tiek Portugalijoje yra galybė vietinių vynuogių. Čia taip pat prisitaikė ir atvežtinės prancūziškos ir kitų šalių vynuogių veislės. Kiekvienas vyno mylėtojas atras artimą sau vyną: galbūt vienos veislės vyną pagamintą iš vietinių arba tarptautinių vynuogių, o gal mišinį, kuriame gali būti panaudotos net 20 skirtingų veislių. Prieš festivalį susipažinkime su pagrindinėmis vynuogėmis bei vyraujančiomis tendencijomis šiuose kraštuose.

Įvairioji Ispanija

Dominuojančios juodosios vynuogės Ispanijoje yra ‚Tempranillo‘ ir ‚Garnacha‘. ‚Tempranillo‘ mėgstama dėl savo potencialo subrandinti uogas pasižyminčias vyšnių, aviečių, gervuogių kvapais, gerai subalansuotais taninais. Tai vynuogės turinčios gerą brandinimo bačkose potencialą. ‚Garnacha‘ galima sutikti beveik kiekviename Ispanijos regione. Dėl tokio populiarumo reikia dėkoti Priorato vyndariams, kurie pastebėjo šios veislės potencialą ir įrodė, kad iš ‚Garnacha‘ galima gaminti ne tik paprastus rožinius vynus.

Kitos svarbios vietinės vynuogių rūšys yra ‚Carinena‘, ‚Graciano‘, ‚Tinta De Toro‘, ‚ Mencia‘, ‚Monastrell‘ ir ‚Bobal‘. Tiesa, dėl itin greito oksidavimosi jos nėra tinkamos brandinti vyną ąžuole ir yra naudojamos mišiniuose su kitomis veislėmis. Prancūziškos veislės ‚Cebernet Sauvignon‘, ‚Merlot‘ ir ‚Syrah‘ puikiai prisitaikė prie ispaniško klimato ir papildo ispaniškas veisles mišiniuose arba yra naudojamos išskirtinai tik jos vienos.

Labiausia paplitusi Ispanijoje baltoji vynuogė yra ‚Airen‘, kuri yra auginama didžiausiame pagal plotą Europoje La Manša regione. Ši vynuogė retai kada yra siejama su kokybe. Antroji pagal populiarumą- ‚Viura‘ arba kitaip ‚Macabeo‘ veislė. Ji naudojama cava ir kitų populiarių baltųjų vynų gamyboje Riochoje, Navaroje bei pietvakarių Ispanijoje. Daug įdomesnės yra pastaruoju metu itin išgarsėjusios vynuogių veislės: ‚Albarino“ iš Rias Baišas bei ‚Verdejo‘ iš Ruedos. Šių veislių didelis potencialas ir labai individualus charakteris pavertė jas geidžiamiausiomis ispaniškomis vynuogėmis. ‚Verdejo‘ stiprybė yra jos minerališkumas, anyžiaus niuansai bei prieskoniškas ir kiek kartus poskonis. Kai tuo tarpu ‚Albarino‘ mėgstama dėl gaivumo ir itin ryškaus tropinių vaisų charakterio.

Ne ką mažiau įdomūs ir pietų Ispanijos vynai. Cheresas gaminamas iš ‚Palomino‘, Montiles-Moriles regione dominuoja ‚Pedro Ximenez‘, o Malagoje gaminami vynai iš džiovintų saulėje ‚Muscatel‘ vynuogių. Dėl itin saulėtų dienų pastarieji vynai yra itin ryškaus aromato bei pilno kūno.

 Naujas eksperimentinis Portugalijos vynas

Manoma, kad Portugalijoje auginama daugiausiai skirtingų vynuogių rūšių. Remiantis paskutiniais skaičiavimais šioje šalyje galima rasti net apie 250-300 skirtingų vynuogių veislių. Dauguma jų buvo žinomos nuo Viduramžių laikų, kitos ir dar anksčiau. Bėgant metams visos veislės puikiai prisitaikė prie vietinių itin dėkingų vynuogėms sąlygų kaip klimatas, geologija bei topografija.

Deja, bet ilgą laiką vyninės laikėsi tradicinės šaliai vyndarystės ir vynus gamindavo maišydami įvairias veisles (neretai ir 10-20 skirtingų vynuogių). Atvejų, kai vynas buvo gaminamas tik iš vienos veislės buvo labai maža ir tai veikiau būdavo atsitiktinumai. Vynuogynai irgi buvo apsodinami įvairiomis, o ne viena veisle.  Situacija pradėjo keistis aštuntame dešimtmetyje ir dar labiau suintensyvėjo po dešimties metų, kai itin madingais tapo vynai, pagaminti tik iš vienos vynuogių veislės (portugališkai vinhos varietais arba vinhos estremes). Vyndariai pradėjo sodinti tik vienos vynuogių veislės vynuogynus bei juos labai plėsti. Buvo eksperimentuojama sodinant tas pačias vynuogių veislę įvairiose regionuose pasižyminčiuose skirtingomis klimatinėmis sąlygomis. Taip viena iš kilniausių portugališkų vynuogių ‚Touriga Ncional‘ paplito beveik po visą Portugaliją.

Renkantis vienos vynuogių veislės vynus svarbu nepamiršti, kad jie yra kilę iš naujai pasodintų plantacijų. Dėl šios priežasties vynai nebus tokios koncentracijos ir jėgos kaip vynai iš senų vynmedžių. Naujų vynmedžių vynai yra grakštūs su puikiai išreikštu vaisinių charakteriu. Taip pat dėl labai individualaus charakterio jie dažnai suteikia naujų potyrių juos ragaujančiajam. Dažniausiai šie vynai yra daug brangesni, nei mišiniai, todėl tradicinės vyninės nepalaikančios tokių vynų teigia, kad tai kol kas tik eksperimentiniai vynai, kurie yra neverti už juos mokamų pinigų. Pastarieji vyndariai mano, kad maišymas leidžia pagaminti geriau subalansuotus vynus. Šioje situacijoje patys vyno mėgėjai turi paragauti įvairius portugališkus vynus ir atrasti jiems artimiausią.