Per 20 metų, kuriuos praleidome besidomėdami vyno pasauliu, aplankėme daug vyndarių, paragavome tūkstančių vynų. Atrodytų, kaip galima prisiminti, kas kaip kada ir kuo kvepėjo ar kokį skonį jautėme. Tačiau kaip yra vynų, kurių paragavęs negali pamiršti visą gyvenimą, taip yra ir vyndarių, kuriuos aplankęs prieš daugelį metų prisimeni amžinai – kiekvieną jų žingsnį vynuogynuose ar kiekvieną jų pasakytą žodį. Ne viską spėji užsirašyti, bet jų gebėjimas perteikti savo istoriją ir aistrą išlieka ilgam. Ilgą laiką tas istorijas pasakoji vyno mėgėjams, stengdamasis perteikti vyndarių žinią, kurią jie siunčia ne laišku, bet padarytu vynu. Tačiau žmogus silpnesnis už laiką. Pasakojimai blėsta, istorijose atsiranda nebūtų dalykų ir galiausiai pradedi abejoti, ar ne laikas vėl susitikti. Juk pasaulis nestovi vietoje, keičiasi požiūris, atsiranda daugiau žinių, todėl į tuos pačius dalykus pradedame žiūrėti kitaip. Šiais metas keliavimo ribojimai mums sukėlė dar didesnį norą susitikti su tais, kuriuos seniai lankėme.
Dveji šampano namai – „Eric Rodez“ ir „Egly-Ouriet“. Abeji iš Ambonė (Ambonnay) miestelio Šampanėje, abejų namų galvos – Ericas Rodez‘as ir Francisas Egly – tikros žvaigždės tarp vyndarių augintojų. Jie garsėja ypatingu gebėjimui savo šampanais išreikšti dirvožemio ir vynuogių veislės savybes. Tačiau nuostabu, kokio skirtingo stiliaus vynų šie kaimynai pateikia pasauliui! Šampano gerbėjams pasisekė, kad jie gali mėgautis šių sąžiningų ir darbščių šeimų sukurta įvairove. O mes pamėginkime suprasti, kodėl jų šampanas skiriasi.
Eric Rodez
Francis Egly
Prieš kalbinant vyndarius ir jų šeimos narius – Ericą Rodezą ir Clémence Egly (Franciso Egly dukrą),truputis faktų ir trumpa pažintis.
Ambonė miestelis – tai Montanje de Reimso (Montagne de Reims) rajono širdis. Miestelis garsėja vynais ir puikiais vyndariais. Pietiniuose ir pietrytiniuose jo šlaituose auga Grand Cru vynuogynai. Dominuoja ‘Pinot Noir‘ vynuogės, jomis apsodinta apie 80 proc. vynuogynų. Kreidingas dirvožemis suteikia vynams gaivos ir minerališkumo. Miestelyje mažiau nei 1000 gyventojų, o iš jų apie 244 augina vynuoges ir daro vyną.
Ericas Rodezas – 8-osios kartos vyndarys, o sūnus Mickaelis – 9-osios. 6 ha vynuogynuose šeima darbuojasi nuo 1757 m. Siekdamas išsaugoti vynuogynus ir kitoms kartoms Ericas Rodezas yra labai aistringas biodinaminės vyndarystės puoselėtojas. Apie savo vynuogynus ir vynus jis gali šnekėti valandų valandas, tačiau jo pasakojimai dažnai peripina su muzika, muzikos žanrais, ritmo jautimu. Žodžiai „aistra“ ir „meilė“ dažnai kartojasi Erico Rodezo šeimos istorijos pasakojime ir vyno aprašymuose. Šiandien šiuose namuose per metus yra pagaminama apie 50 000 butelių skirtingų stilių vyno. Namai pasižymi ypatinga ‘Pinot Noir‘ išraiška. Šios vynuogės sudaro 55 proc. vynuogynų vien tik Grand Cru plotuose. Kiek mažesnė dalis apsodinta ‘Chardonnay‘ ir ‘Meunier‘ vynuogėmis, kurias, anot vyndario, sodino ir labiau mėgo ankstesnės kartos. Vynai pasižymi intensyviais egzotiškais aromatais. Brandinimas mažose nenaujose ąžuolo statinėse suteikia išskirtinių prieskonių, sviestiškumo, tropinių vaisių natų. Dalinė malolaktinė fermentacija palieka vynuose gaivos ir suteikia skoniui glotnumo. Šampano mėgėjų mėgstamame „Blanc de Noirs“ gali pajusti ir šokolado, ir citrusinių vaisių.
„Egly Ouriet“ šampano namai – tai dar viena nė kiek savo reputacija nenusileidžianti Ambonė vyndarių šeima, kuriai priklauso 12 ha vynuogynų. Visi šampanai yra galingo, kompleksiško aromato ir skonio. Ilgas laikymas su mielėmis ir brandinimas ąžuolo statinėse suteikia jiems papildomų prieskoniškų aromatų, bet neužgožia dirvožemio išraiškos. Didžiausias dėmesys skiriamas ‘Pinot Noir‘ vynuogėms iš Ambonė vynuogynų, tačiau vyndarys garsėja ir senais ‘Meunier‘ vynuogynais Vrini (Vrigny) apylinkėse netoli Reimso. Neseniai prie šeimos komandos prisijungė vaikai Clemence’asir Charles’is. Šie namai padaro apie 100 000 butelių per metus. Vynai yra išraiškingi ir galingos struktūros. Seni ‘Pinot Noir‘ vynmedžiai suteikia kompleksiškumo ir koncentracijos – potencialo ilgesnei brandai. Vynai dažnai kvepia gėlėmis ir saldžiais prieskoniais. Brandinimas mažose ąžuolo statinėse suteikia vynams sviestiškumo ir skonio struktūros glotnumo. „Egly Ouriet“ šampano burbuliukų ataka taip pat yra įspūdinga, kiek primenanti kylančios mielinio pyrago tešlos glotnumą.
Pabendravome su vyndariais virtualiai.
R. S.: Kaip apibūdintumėte 2020-uosius metus? Ar kas nors ypatingo įvyko Jūsų vynuogynuose ar vyninėse, nežiūrint to, kad darbą apsunkino pasaulinė pandemija.
Eric Rodez: Po gana lietingos žiemos vasara buvo labai sausa. Vynuogynai šiek tiek nukentėjo ir nuo miltligės, ir nuo netikrosios miltligės. Sunkiausia buvo nustatyti derliaus rinkimo datą. Labai daug vynuogių šįmet, mano nuomone, buvo nuskintos ne laiku. Jos nebuvo tinkamai prinokusios. Mes pradėjome skinti derlių tą dieną, kai didieji šampano gamintojai jau baigė. Šie metai suteikia mums vilties, kad bus išskirtiniai. Tačiau dar anksti vertinti. Reikia palaukti.
Clémence Egly: Nežiūrint visų COVID-19 atneštų komplikacijų ir išbandymų, šie metai tikrai yra labai intensyvūs. Po švelnios žiemos vynuogynai nubudo labai anksti, pirmomis balandžio dienomis. Palyginti su kitais metais, viskas vyko labai greitai, koncentruotai. Teko suburti didesnes komandas, kad spėtume viską atlikti laiku, nors tai buvo vos ne mėnesiu anksčiau nei 2019-aisiais. Vynuogės taip pat noko labai greitai, ir derlių teko rinkti rugpjūčio gale. Šių metų derlius – išskirtinis. Esame labai laimingi nuskynę tokias sveikas ir puikias vynuoges. Laukia jaudinantis vyndarystės procesas ir puikus pradinis vynas (clear wine). Nerimą, tiksliau pyktį, kelia tai, kad Šampanėje veikia dvi jėgos – natūrali gamtos ir CIVC (Comité Interprofessionnel du vin de Champagne), vadinamasis Šampanės komitetas, kuris siekia „apsaugoti“ mus nuo gamtos suteiktų dovanų. Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie Šampanės gamintojai dėl COVID-19 krizės patyrė ekonominių sunkumų, CIVC nusprendė suteikti labai mažas derliaus kvotas. Šiais metais derliaus ribos nuleistos iki 8 000 kg/ha, nors 2019 m. buvo 10 000 kg/ha, o 2018 m. – 11 000 kg/ha. Tai labai sumažino mūsų galimybes ir stipriai atsilieps po kelerių metų.
Pinot Noir
R. S. Daugiausiai dirbate su ‘Pinot Noir‘, norėdami suteikti šiai vynuogei kuo daugiau išraiškos. Ar klystu? Kuo ypatinga ši veislė Šampanėje, Ambonė miestelyje, Jūsų vynuogynuose?
E. R.: „Blanc de Blancs“ šampanas dažniausiai kvepia citrusiniais vaisiais ir baltomis gėlėmis. Mes geriau žinomi dėl „Blanc de Noirs“, kompleksiškesnio vyno, labiau primenančio raudonus vaisius. Ambonė dirvožemis lengvesnis nei kito svarbaus ‘Pinot Noir‘ miestelio Buzi (Bouzy) dirvožemis, pastarasis yra kiek riebesnis ir suteikiantis vynams daugiau svarumo.
Mūsų stilių lemia vyndarystės būdas, kurio laikomės jau 30 metų. Vynuogių šaknys siekia giliai ir liečiasi su kreidiniu dirvožemiu, derlingumas mažas, derliaus datą nustatome pagal vynuogių ir jų kauliukų nokumo balansą. Visi šie komponentai yra labai svarbūs siekiant subtilios terroir išraiškos vyne.
C. E.: ‘Pinot Noir‘ ir ‘Chardonnay‘ yra dvi istorinės Šampanės vynuogių veislės. Taip jau istoriškai susiklostė, kad šių veislių vynuogės geriausiai atsiskleidžia auginamos tam tikrose vietose. ‘Chardonnay‘ puikiausiai auga Avize ar Menilyje prie Ožė (Mesnil sur Oger), Kot de Blankso (Côte des Blancs) rajone, o štai ‘Pinot Noir‘ – Montanje de Reimse. Ambonė yra šio rajono širdis, ir ‘Pinot Noir‘ geriausiai atsiskleidžia būtent šių kalvų pietinėje pusėje.
R. S.: Jūsų vyndarystė biodinaminė. Nelengvas kelias prižiūrėti tokiu būdu vynuogynus. Kaip tai atsiliepia jūsų vynams?
E. R.: Taip, mes dirbame biodinaminiu būdu. Mūsų vynai yra minerališkesni, elegantiškesni, struktūriškesni. Tai saulės ir kreidos kontakto rezultatas.
Šiandien Šampanėje 95 proc. misos yra fermentuojama pasitelkiant 3 rūšių pramonines mieles. Tai yra visiška standartizacija. Mūsų natūrali fermentacija vyksta tik su vietinėmis vyninės mielėmis. Vynai brandinami mažose 228 litrų talpos ąžuolo statinėse. Savo šampanus mes skirstome taip.
- Kūrėjo šampanas – tai vynuogių mišinys, sukurtas stiliaus stabilumui.
- Terroir arba mišinio išraiška – vienos vynuogių veislės arba „Blanc de Blancs“, arba „Blanc de Noirs“, arba vieno derliaus šampanas.
- Atskiro vynuogyno išraiška – vieno vynuogyno ar jo dalies, viena vynuogių veislės, vieno derliaus šampanas. Jokio makijažo, jokios įtakos vyno kokybei keisti – įgimtas grožis.
C. E.: Mes nesame nei biodinaminiai, nei ekologiniai – neturime jokio tai įrodančio sertifikato. Tačiau visą gyvenimą dirbame savo vynuogynuose su pagarba gamtai ir kultivuojame juos ekologiškai: naudojame tik organines trąšas ir produktus. Mechaniškai įdirbame laukus jau 20 metų. Toks ypatingas priežiūros būdas reikalauja daug laiko ir atidaus stebėjimo, kad suvoktum, ko atitinkamu laiku reikia vynuogienojui. Nėra dienos, kad neitume į vynuogynus. Daugiausiai laiko ir darbo mes skiriame vynuogynams.
R. S.: Savo vynais siekiate atskleisti dirvožemio įtaką ir vynuogių potencialą. Subtili ąžuolo įtaka Jūsų vynams. Ar ta įtaka stiprėja ar silpsta?
E. R.: Standartiniai vynai dažnai turi redukcinių aromatų (mėsingų gėlių, žalių vaisių, žemiški aromatai, susiformuojantys fermentacijos metu ir po jos, kai vyndarys gerai apsaugo vyną nuo sąlyčio su deguonimi (oru) – red. pastaba). Tokie vynai nerizikingi, stabilūs, tačiau drauge jie ir vienodi. Brandinimas ąžuolo statinėse suteikia šampanui džiaugsmo, įvairovės, kompleksiškumo. Svarbu nepaversti vyno „mediniu“, nenaudoti naujų statinių. Terroir išraišką atskleidžiantys šampanai buteliuose laikomi apie 11–12 metų, atskirų vynuogynų – 7–8 metus.
C. E.: Žinoma, kad mūsų tikslas yra kaip galima geriau atskleisti terroir. To siekdami atskirose statinėse mes fermentuojame vynuoges iš kiekvieno atskiro vynuogyno. Taip gauname daug skirtingų vynų, kuriuos galime sėkmingai maišyti. Spontaninė fermentacija statinėse vyksta daug lėčiau. Dėl to galime padaryti daug tvirtesnius vynus, turinčius ilgesnį brandinimo potencialą. Visgi stengiamės, kad ąžuolas būtų kuo subtiliau integruotas, nes mums svarbiau vynuogių ir dirvožemio suteikiami aromatai. Bręstančiuose Ambonė vynuose mes dažnai ieškome gėlių ir medaus aromatų.
R. S.: Ką galėtumėte pasakyti savo vyno mėgėjams? Ko jie turėtų ieškoti Jūsų vynuose, kokią žinią Jūs jiems siunčiate?
E. R.: Vartotojų lūkesčiai skiriasi. Man pačiam viskas priklauso nuo tinkamo momento, sezono, nuotaikos. Kaskart renkuosi kitą butelį. Mūsų namų šampano ragavimui reikia skirti laiko. Jį tinka vartoti ir patiekalų, ir kaip gurmanišką aperityvą.
C. E.: Apibendrindama galiu pasakyti, kad stengiamės padaryti kuo išraiškingesnius vynus. Norime pagaminti vynus, kurie atspindėtų tiek dirvožemį, tiek mūsų namų stilių – kad būtų lengviau atpažinti. Mes siekiame daryti ilgo brandinimo potencialo vyną, kuris būtų toks pat geras kelerius metus po to, kai pakeičiamas kamštis ir iš vyno pašalinamos mirusios mielės.
Štai toks virtualus susitikimas įvyko COVID-19 sąlygomis. Tikiuosi, perskaitėte atsakymus į jums kada nors iškilusius klausimus. O jei atsirado naujų – bus dar apie ką pakalbėti. Tikėkimės, kitąkart susitiksime gyvai.