Kaip paliesti amžinybę, arba Burgundijos raudonieji Grand Cru

Terroir yra tarsi puiki muzikos partitūra, gražiai sukomponuoti užrašai – visiems vienodi. Įrankiai, kaip ‘Pinot Noir’, yra mūsų muzikos instrumentai. Galiausiai lieka interpretuotojas – muzikantas, arba vyndarys. Nors grojame tas pačias natas, niekada neišgausime identiškų rezultatų ar emocijų“, – teigia Louis-Michelis Liger-Belairas, vienas ryškiausių šiuolaikinės Burgundijos vyndarių.

Jis pripažįsta, kad geriausiuose pasaulio sklypuose vyndarys yra ne gamintojas, o mediumas, kuris, pasitelkęs techniką, kantrybę ir netgi filosofines nuostatas, „įgarsina“ istorinę žemę.

Burgundijos Grand Cru vynuogynuose, tuose istoriniuose cistersų vienuolių suformuotuose sklypuose, šiandien susiduria tradicinis asketiškumas ir inovatyvūs gamybos būdai.

Kaip taikliai pastebi Domaine Jacques Prieur valdytojas Edouard’as Labruyère’as: „Vynuogyne sukuriama 90 proc. vyno, o vyninėj – tik likusieji 10 proc.“

Šiandieninio elitinio vyndario vaidmuo tampa panašus į atlikėjo, kurio užduotis – ne „sukonstruoti“ ir „pagaminti“ vyną, o leisti unikaliai žemei prabilti kuo grynesniu ir neužmaskuotu vyno skoniu.

Clos Vouget Grand Cru dirvožemis

Vosne-Romanée – rožės, našlaitės, avietės ir taurūs aksominiai taninai

Šis poslinkis itin ryškus žymiausiuose Von Romanė (Vosne-Romanée) Grand Cru vynuogynuose.

„Comte du Liger-Belair“ kuriami vynai stebina taurumu ir ekspresyvumu. Louis-Michelis Liger-Belairas naudoja tik vos vos paskrudintas ąžuolo statines ir specifinį uogų vėsinimą prieš fermentaciją, todėl jo 2023 metų „Echezeaux“ (97 balai) yra neįtikėtinai preciziškas, gėlės ir prieskoniai burnoje susilieja į vientisą kilmingą struktūrą.

Šiam aristokratiškam gamintojui nenusileidžia ir Cécile Tremblay, kurios vynai vadinami Kot de Niui (Côte de Nuits) esencija. Jos 2023 metų „Echezeaux“ vynas (98 balai) keri aksominiais taninais ir laukinių uogų raiška, pasiekta taikant pedantišką biodinaminę žemdirbystę bei visiškai netraiškant uogų, t. y. leidžiant fermentacijai prasidėti pačios vynuogės viduje (intraląstelinė maceracija), nes tai suteikia neprilygstamo gyvumo.

O štai „Georges Mugneret-Gibourg“ ūkyje seserys kuria vynus, vadinamus Burgundijos grynumo etalonu. Jos visas uogas nuskabo nuo kekių ir taiko labai ilgą maceraciją žemoje temperatūroje, o brandinimui naudoja ne daugiau nei 60 proc. naujų ąžuolo statinių. Tad jų 2023 metų „Echezeaux“ vynas (98+ balai) skleidžia neįtikėtinai koncentruotą rožių, prieskonių ir našlaičių aromatą ir išlaikant aristokratišką grakštumą be jokio taninų šiurkštumo.

Michelis Gros’as tęsia tradiciją išryškinti gryną uogų skonį – 2024 metų vynas „Richebourg“ (97 balai): po drakoniškos uogų atrankos vynuogės buvo atskirtos nuo kekių ir lėtai fermentuotos dvisienėse emaliuoto plieno talpose. Vos paskrudintose naujo ąžuolo statinėse brandintas vynas stebina koncentracija bei tyrais tamsių vyšnių, aviečių, rožių žiedlapių bei saldymedžio tonais. Pierre’as Gros’as pabrėžia, kad „Pinot Noir turi būti dosnus ir elegantiškas“. Čia pat J. Coudray-Bizot įrodo, kad ramybė yra vertybė.

Jean-Jacques’as Coudray-Bizot yra vyndarys, nebijantis laiko: jo vynai brandinami daugiausiai nenaujose statinėse senoviniame XVII a. rūsyje nenaudojant jokių naujų technologijų ar perteklinių perpumpavimų ir išleidžiami į rinką tik tada, kai pasiekia reikiamą brandą. Jų 2022-ųjų „Echezeaux“ (95+ balai) kvepia laukinėmis avietėmis, rožių žiedlapiais, saldymedžiu bei miško paklote.

Pierre Gros valdo Vosne-Romane esančią „Domaine Michel Gros“ nuo 2019 m. 7-oji karta. 

Marie-Christine Teillaud ir Marie-Andrée Nauleau.

Vougeot – juodos uogos, vyšnios, braškės, egzotiški prieskoniai ir miško paklotė

Dar viena naujovė Burgundijoje diegiama atrenkant uogas. Lalou Bize-Leroy („Domaine Leroy“) ėmė naudoti uogas su koteliu (pediceliu), atskirtas nuo pagrindinio kekės stiebo. Tai tapo įkvėpimu visai jaunajai kartai. Štai Pierre-Olivier Garcia savo „Clos Vougeot“ vyno (2024, 96 balai) gamybai naudoja maniakišką baie-par-baie (uoga po uogos) būdą: vynuogės žirklėmis nukerpamos nuo pagrindinio kekės stiebo paliekant jas su koteliais.

Garcia savo talpose taip sluoksniuoja uogas: trečdalis sveikų nenukarpytų kekių, trečdalis nesutraiškytų nuskabytų su koteliais (baie-par-baie) ir trečdalis nuskabytų nuo kotelių uogų, užtikrindamas, kad viduląstelinė maceracija prasidėtų būtent apatiniuose sluoksniuose. Tai suteikia jo vynams neįtikėtiną rožių aromatą ir tyrą uogų skonį.

Tuo tarpu Jean-Pierre Guyonas taiko en nuages (debesų) techniką, rankomis pašalindamas pagrindinį stiebą, bet palikdamas uogas su koteliais – tai jo vynui suteikia savotiško gyvybingumo ir sūraus poskonio. Sodriai rožėmis, tamsiomis vyšniomis, avietėmis ir prieskoniais kvepiantis neįtikėtinai taurus 2024 metų „Echezeaux“ (98 balai) yra geriausias šio skaidrumo įrodymas, pasiektas fermentacijos metu visiškai nenaudojant sieros.

Clos Vougeot vynuogynas išleika vienu įvairiausių Grand Cru. Dirvožemio mozaika diktuoja stilių skirtumus, tačiau būtent čia inovacijų paieškos nuveda iki netradicinių talpų.

Jean-Pierre’as Guyonas naudoja itališkas molines kiaušinio formos statines antrajai brandinimo žiemai, kad stabilizuotų vyną be sunkaus ąžuolo pėdsako, tad jo iš nenuskabytų kekių pagamintas 2023 metų „Clos Vougeot“ (96 balai) raiškiai kvepia mėlynėmis, laukinėmis braškėmis bei prieskoniais, o itin smulkūs taninai mena aksomą.

Nicole Lamarche daliai vyno brandinti renkasi toskanietiškas terakotos amforas, kurios dėl savo specifinio porėtumo leidžia vynui laisvai kvėpuoti, kartu išsaugodamos pirmines uogų savybes. Nuolat mažindama naujų ąžuolo statinių įtaką savo vynams Nicole leidžia dirvožemiui kalbėti be medienos triukšmo. Šis sprendimas padeda išryškinti uogų savybes ir suteikti papildomo skonio skaidrumo. Jos 2023 metų „Clos Vougeot“ (95 balai) pasižymi itin harmoninga tamsių uogų ir pikantiškų prieskoninių natų derme.

„Domaine d’Eugenie“ uogoms atrinkti naudoja modernų optinį rūšiavimą bei dalį vyno brandina itališkose talpose. Neseniai ūkis pradėjo eksperimentuoti ir su borosilikatinio stiklo (wineglobe) indais. Jų sienelės yra neporėtos, neutralios ir nekeičia vyno cheminės sudėties, o išgaubta forma užtikrina natūralų vyno judėjimą jose be vyndario įsikišimo. Jų 2023 metų „Clos Vougeot“ (95 balai) stebina puikiai išreikštu tamsių vyšnių, egzotinių prieskonių bei miško paklotės skoniu, neužgožtu naudojant vien naujas ąžuolo statines.

Morey-Saint-Denis – mėlynės, našlaitės, prieskoninės žolelės ir elegantiškas

Morėj Sen Deni (Morey-Saint-Denis) kaimelyje Grand Cru aristokratijai geriausiai atstovauja Clos de la Roche’o ir Clos de Tarto vynuogynai.

„Domaine Ponsot“ ūkis čia laikosi madingo natūralizmo: derlius skinamas itin vėlai ir nenaudojamos naujos ąžuolo statinės. Laurent’as Ponsotas teigia, kad „ąžuolo skonis nėra terroir dalis“, todėl jo 2023 metų vynas „Clos de la Roche“ (95 balai) pasižymi koncentruotu mėlynių, gervuogių ir prieskoninių žolelių aromatu, tačiau nėra sunkus, su gausiais, bet maloniai integruotais taninais.

Nors vyninėje taikomi labai archajiški vyndarystės būdai, vynui pasiekus butelį „Ponsot“ atsiskleidžia kaip technologiniai inovatoriai: jie naudoja „Ardea Seal“ polimerinius kamščius, unikalaus atsekamo popieriaus etiketes bei NFC mikroschemas buteliuose kovai su klastotėmis.

Monopolinis 2023 metų „Clos de Tart“ (96 balai) gaminamas spaudžiant nenuskabytų vynuogių kekes kojomis, o paskui vyninėje naudojama tik gravitacinė tėkmė ir brandinama tik naujose ąžuolo statinėse – tai suteikia neįtikėtinai smulkių taninų tekstūros ir tamsių vyšnių, juodųjų serbentų, pipirų bei elegantiškų gėliškų natų.

Gevrey-Chambertin – tamsios uogos, mėsingas ir svarus

Ževrė Šamberteno (Gevrey-Chambertin) kaimelyje Grand Cru milžinai geriausiai iliustruoja terroir skleidžiamą jėgą.

Erwanas Faiveley’us, perėmęs šeimos ūkį, ėmėsi didelių permainų: gravitacinė tėkmė vietoj agresyvių pompų, kur kas švelnesnio spaudimo presai, sumažintas naujų ąžuolo statinių naudojimas. Tai sušvelnino ir pagyvino gaminamą vyną. 2024 metų „Faiveley Charmes-Chambertin“ (95 balai) stebina tamsių uogų natomis, apeliacijai būdingu mėsingumu ir integruotais smulkiais kreidiškais taninais.

Šioje apeliacijoje Armandas Heitzas propaguoja regeneracinę žemdirbystę: vynuogyną jis mato kaip gyvą ekosistemą, kur gyvulių integracija yra esminė terroir dalis. Heitzas vyną gamina naudodamas iki 100 proc. vynuogių su paliktais stiebais – tai suteikia jo Grand Cru vynams tekstūros tankumo ir prieskoninių žolelių skonio. Heitzas remiasi garsiojo vyndario Henri Jayer priesaku: „Geriausias pirkinys vyninėje yra kėdė, kad galėtumėte stebėti, wie dirba jūsų statinė, ir nesikišti.“

Corton – vyšnios, avietės, žemiškumas ir diskrecija

Galiausiai Kortono (Corton) kalva ir vienintelis raudonasis Grand Cru Kot de Bono (Côte de Beaune) regione atskleidžia jėgą per savo unikalius sklypus (climats).

Clos du Roi sektorius pasižymi tankumu ir galia, reikalaujančia kantrybės prieš ragaujant. „Domaine Antonin Guyon“ 2023 metų „Clos du Roi“ (94+ balai) gamino naudodami tik nuskabytas nuo kekių uogas ir pasitelkdami apie 50 proc. naujų ąžuolo statinių. Vynas kvepia tamsiomis vyšniomis, mėlynėmis, avietėmis, juntami tvirti smulkūs taninai.

Les Bressandes sklypas yra elegantiškesnis, gėliškesnis, vadinamas „Kortono karaliene“. Šį grakštumą puikiai iliustruoja tik apie 30 proc. naujo ąžuolo statinių naudojantis Michaelis Voarickas, kurio 2022 m. „Corton Bressandes“ (95 balai) yra pabrėžtinai vaisiško stiliaus vynas: taurėje skleidžiasi glotnios tamsios uogos, persipynusios su subtiliais rožių bei prieskonių tonais ir aksominiais taninais.

Tuo tarpu Les Renardes dalis garsėja savo laukiniu charakteriu, žvėrienos natomis bei tvirta struktūra. Šią laukinę prigimtį rafinuotai interpretuoja „Domaine Parent“ 2023 metų „Corton Les Renardes“ (94 balai). Optinis uogų rūšiavimas bei apie 50 proc. naujų ąžuolo statinių lemia, kad vyne dominuoja tamsios vyšnios, avietės, juodieji serbentai, paskaninti pikantiškais prieskoniais ir būdingu žemiškumu.

Monopolinio ūkio „Domaine Faiveley“ 2024 metų vynui „Clos des Cortons Faiveley“ (95 balai) būdinga neįtikėtinai tvirta struktūra ir sūrus, kone titnagiškas minerališkumas, lydimas tamsių vyšnių bei miško paklotės natų.

Analizuojant šiuolaikinę Burgundijos raudonojo Grand Cru vyno panoramą, tampa akivaizdu, kad nors terroir yra nekintama partitūra, būtent vyndarys yra tas atlikėjas, suteikiantis vynui gyvybės. Naujų ąžuolo statinių mažinimas ir skonio grynumo paieškos naudojant netradicines talpas – nuo wineglobe iki amforų – rodo elito norą nusiimti ąžuolo kaukę ir bandyti „nuvalyti triukšmą“ nuo instrumentų. Nors daugelis geriausių gamintojų lieka ištikimi tradicijai akcentuodami, kad 90 proc. vyno gimsta vynuogyne, visgi būtent tie likę 10 proc. vyndario technikos bei sprendimų nulemia, ar terroir bus atskleistas su chirurginiu tikslumu, ar visgi liks užgožtas vidutiniškumo.

Ko gero geriausias vyndarys-muzikantas yra tas, kurio „atlikimo“ mes negirdime – girdime tik pačią muziką – vyną. Juk visa daroma siekiant to paties, apie ką kalba Burgundijos patriarchas Aubert’as de Villaine’as (DRC) – per vyno grynumą bent akimirkai „paliesti amžinybę“ (pranc. toucher l’éternel).