Vakarienės metu buvo patiekti penki patiekalai tokia eilės tvarka:
1. Tradicinė šalta ispaniška pomidorų sriuba / Gazpacho
2. Tradicinis ispaniškas omletas su bulvėmis ir daržovėmis / Tortilla de pimento y patatas
3. Virtų avinžirnių salotos su „Serrano“ kumpiu ir „Chorizo“ dešra / Habas ala Catalana
4. Paelija su mėsa ir jūros gėrybėmis / Paella de mariscos
5. Ledų desertas „Turron" (namų gamybos grietinėlės ledai su karamelizuotais lazdyno riešutais)
Kiekvieną iš patiekalų (išskyrus desertą) derinome mažiausiai su penkiais vynais iš šio sąrašo:
1. Protos Rosado Ribera del Duero DO 2011 (rožinis)
2. Emilio Lustau Light Manzanilla Papirusa Solera Reserva Jerez DO (sausas)
3. Pares Balta Honeymoon Penedes DO 2011 (pusiau saldus)
4. Freixenet Cordon Negro Brut (putojantis)
5. Protos Tempranillo Crianza (raudonasis)
6. Juan Gil Monastrell 4 meses Jumilla DO 2012 (raudonasis)
7. Rioja Gran Reserva (raudonasis)
8. Emilio Lustau Pedro Ximenez (saldus)
Gaspačas, kuriam daugiau pikantiško skonio suteikė smulkinta paprika ir balti svogūnai, geriausiai derėjo su sausu chereso stiliaus vynu „Emilio Lustau Light Manzanilla Papirusa“ (vertiname 4–5*). Iš pirmo žvilgsnio šis specifinio „pelėsinio“ skonio gėrimas gali pasirodyti pernelyg stipraus skonio, kad būtų vartojamas su šalta sriuba, tačiau Ispanijoje šis derinys laikomas klasikiniu, ypač jei sausas cheresas naudojamas gaspačuiparuošti. Šiuo atveju brandaus vyno natos praplėtė sriubos skonio paletę ir padarė patiekalą įdomesnį.
Kitas brandus gaspačo porininkas – „Rioja Gran Reserva“ vynas pasirodė ne mažiau įtikinamai (4*), ir tapo favoritu tarp tų studentų, kuriems derinys su „Lustau Manzanilla“ buvo per daug neįprastas ir specifiškas. Šįkart brandaus raudonojo vyno savybės papildė ir pagyvino šaltos sriubos prieskoniškumą. Rožinis „Protos Rosado“ ir jaunesni raudonieji „Protos Tempranillo" ir "Juan Gil Monastrell“ vynai gerokai sunkiau dorojosi su gaspačo struktūra (2–3*), putojanti „Freixenet Cava“ pasirodė kiek geriau (3,5*), tačiau greičiausiai jų neturėtų būti rekomenduojamų derinių sąraše. Vaisiniai šių vynų akcentai nesukuria reikiamos dermės.
Šiltas ispaniškas omletas su daržovėmis buvo derinamas su tais pačiais vynais. Čia vėl geriausiai pasirodė „Lustau Manzanilla“ ir „Rioja Gran Reserva“ (3–4*), kiti vynai nesurinko daugiau kaip 3 žvaigždučių. Kadangi omletas buvo dosniai pagardintas prieskoninėmis žolelėmis, su juo geriau derėjo brandesni ir pikantiškesni vynai. Stipresnės vaisiškumo užuominos jauname vyne per daug išryškina šilto patiekalo prieskoniškumą, o paties patiekalo struktūra lieka blanki.
Trečias patiekalas – Habas ala Catalana (Virtų avinžirnių salotos su „Serrano“ kumpiu ir „Chorizo“ dešra) – buvo ganėtinai aštrus, sotus dėl dešros ir avinžirnių maistingumo, gal kiek sausokas. Atrodo, kad patiekalą būtų pagyvinęs pusiau sausas nedaug alkoholio turintis vynas su aktyvia rūgštimi. Visi penki anksčiau išbandyti vynai nesurinko daugiau kaip 3 žvaigždučių, o naujai atkimštas pusiau saldus „Pares Balta Honeymoon“ vynas nebuvo pakankamai gaivus šiam patiekalui.
Ketvirtas patiekalas – paelija su mėsa ir jūros gėrybėmis – buvo pagamintas naudojant šafraną, kurio aromatas puikiai dera su senu šampanu arba baltuoju Burgundijos vynu. Pikantiški prieskoniai ir toliau yra vienas iš dominuojančių patiekalų akcentų. Dėl šios priežasties baltieji vynai derėjo kiek geriau, o raudonieji sustiprindavo aštrumo pojūtį.
Vynas „Lustau Manzanilla“ gerai subalansavo patiekalą, išlaikydamas malonų vyno ir prieskonių balansą (3–4*). Rožinis vynas ir jauni raudonieji nepadarė teigiamo įspūdžio (2*). Putojantis „Freixenet“ kiek paryškino prieskonių gausą, tačiau būdamas nelabai sausas gan gerai subalansavo patiekalo skonį (3,5*).
Ledų desertas „Turron“ buvo derinamas su vieninteliu saldžiu „Pedro Ximenez Lustau“ vynu. Daugumai pasirodė, kad šiame derinyje susitiko skirtingų „svorio kategorijų“ produktai. Ledų desertas buvo neriebus ir gana nesaldus, o štai „Pedro Ximenez“ saldusis vynas visiškai užvaldė skonio receptorius, ir desertas tarsi pradingo. Deserte dominuojantys riešutai tokio sodraus skonio vyno fone atrodė kiek išsausėję. Šiam deriniui neskyrėme daugiau kaip 3 žvaigždučių.
Bendras derinimo sesijos įspūdis – Ispanijos virtuvės ir vyno derinimas nėra lengva užduotis, ypač jeigu prie valgio norima pasiūlyti kelių skirtingus gėrimų. Šiuo atveju principas „nuo lengvesnio prie stipresnio“ nebūtinai tinka, ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia būti labai išradingam arba tiesiog mėgti visa, kas ispaniška.
Vertinimas
1* – visai nedera. Vengti.2* – dermė turi trūkumų, tačiau iš bėdos priimtina. 3* – neutralus derinys, neturintis trūkumų. 4* – puikus derinys, kuriame patiekalas ir vynas sutaria, papildo vienas kitą. Norisi rekomenduoti draugams. 5* – tobulas derinys, kuriame atsiranda naujų potyrių, bendras rezultatas daug geresnis už aritmetinę skonių sumą. Jaučiama sinergija. Norisi kartoti tokį derinį nuolatos.
Ilja Šarov, Marija Antanaitytė
Taip pat skaitykite:
