Šampanės apeliacija (šampano gamybos zona) pirmą kartą buvo apibrėžta 1927 m. liepos 22 dieną. Šiandien ji apima 319 kaimų (apie 34 000 hektarų plotas). O po ilgų debatų ir begalės mokslinių tyrimų buvo nuspręsta į apeliaciją įtraukti dar 40 kaimų, bei 2 kaimus pašalinti. Galutinis sprendimas apie šampano gamybos zonos pokyčius bus priimtas 2009 metais.
Tik 17 kaimų suteikta Grand Cru kategorija, 44 kaimai turi Premier Cru statusą. Skirtingai nuo Burgundijos, kur Cru kategorija suteikiama vynuogynams, Šampanėje Cru statusas suteikiamas kaimui. Ši sistema, pavadinta echelle des Crus (auginimo, kultivavimo skalė) buvo dar kartą patvirtinta 1985 metais. Pagal ją aukščiausios kokybės vynuogės auga būtent Grand Cru teritorijose, patys šampaniečiai dar išskiria geriausius Grand Cru kaimus: ‘Chardonay’ vynuogių – Cramant, Avize, Le Mesnil sur Oger, ‘Pinot Noir’ vynuogių – Ambonnay, Verzenay, Ay. Vynuogių kaina čia taip pat pati aukščiausia – daugiau nei 5 eurai už kilogramą.
Dauguma mažųjų šampano gamintojų Grand Cru kaimuose gamina šampaną iš Grand Cru kokybės vynuogių. Jų šampanas išskirtinis, autentiškas. Buvo labai netikėta ir įdomu ragauti vieno didžiausių gamintojų, priklausančio populiariausių šampano prekinių ženklų penketukui, kooperatyvo „Nicolas Feuillatte“ Grand Cru šampano asortimentą. Buvo įdomu atrasti šį labai retą šampaną, gaminamą ypač mažais kiekiais (apie 2000 kiekvieno pavadinimo butelių), nes pagrindinį „Nicolas Feuillatte“ kooperatyvo asortimentą, pradedant merginų vakarėlių favoritu „Brut Reserve Particuliere“ ir baigiant tikra žvaigžde „Palmes d`Or“, jau beveik metai turime Lietuvoje ir galime juo džiaugtis.
Grand Cru liniją patys gamintojai vadina šampanu gurmanams, ieškantiems originalių skonio pojūčių. Pirmasis 1995 metų derliaus šampanas buvo pristatytas 2001 metais. Vėliau pasirodė 1996 ir 1997 metų vintage. Kiekvienas šampanas pavadintas atskiro kaimo, šalia kurio auga jo gamybai naudotos vynuogės, vardu. Taigi kiekvienas šampanas yra tarsi atskiro cru išraiška, vieno derliaus kokybės atspindys.
Negali nesidžiaugti išskirtine galimybe padegustuoti šio šampano, nes jo likę labai nedaug, o naujų vintage iš Grand Cru linijos nebuvo pagaminta ir, kaip teigiama, nebus. Gali tik numanyti, kad vyriausias „Nicolas Feuillatte“ vyndarys Jean-Pierre Vincent‘as, kurdamas šį šampaną, įdėjo dalelę savęs, nes tokio šampano gamybai reikia ypatingo dėmesio, meilės, laiko, o tai ne visuomet komerciškai naudinga.
Įspūdžiai iš degustacijos
Grand Cru Chouilly 1996 (100 proc. ‘Chardonay’) – intensyvus, galingas, sodrus, brandus. Juntami karamelizuotų vaisių, medaus, citrusinių vaisių, kriaušių, saulėgrąžų aromatai. Minerališkas. Įspūdinga švelni rūgštis. Ilgai trunkantis poskonis. Įdomu būtų šio šedevro dar kartą paragauti po keleto metų.
Grand Cru Cramant 1997 (100 proc. ‘Chardonay’) – elegantiškas, kremiškas, minerališkas. Juntami citrusinių vaisių, skrebučio, šviežio pieno aromatai. Baltos duonos poskonis.
Grand Cru Mesnil sur Oger 1997 (100 proc. ‘Chardonay’) – šviežias, kvepia gėlėmis ir baltaisiais vaisiais. Juntamas kalkiškumas. Poskonis vidutinis, juntami riešutai.
Grand Cru Verzenay 1997 (100 proc. ‘Pinot Noir’) – sodrus, turtingas, dominuoja keptų obuolių, migdolų aromatai.
Grand Cru Ambonnay 1997 (100 proc. ‘Pinot Noir’) – sodrus, turtingas, dominuoja vyšnių aromatas, tačiau suskamba ir mėlynųjų slyvų gaida.
Grand Cru Ay 1997 (100 proc. ‘Pinot Noir’) – sodrus, vaisiškas. Miško uogų, sunokusių kaulavaisių aromatai. Vaisiškas tvirtos rūgšties poskonis.
Grand Cru Ay 1996 (100 proc. ‘Pinot Noir’) – pats „uždariausias“ iš visų. Bet po kurio laiko suvoki, kad tai – lyderis. Tvirtas, sodrus, svarus, bet kartu ir vaisiškas. Juntami uogų, skrudintų riešutų aromatai. Dar kiek palūkėjus – prieskonių ir juodųjų triufelių niuansai. Apgaulingas saldumo pojūtis. Poskonis sukelia natūralių plombyro ledų įspūdį. Galima pasidėti į rūsį ir kuriam laikui pamiršti, kad vėliau ragaudamas atrastum dar daugiau stebuklų.
Jolanta Smičienė
Taip pat skaitykite:
